zie
91žiegoris — מiẽgoris sm. (1) RD188 žr. žiegorius: Tavo žiẽgoris neina teisingai Prk …
92žiegždras — žiẽgždras sm. sing. (4) KŽ; M, L žr. žiegždra: Žiẽgždro čia nerasi, tik pieska DrskŽ …
93žiemaparšis — žiẽmaparšis sm. (1) žr. žiemparšis: Šiuomet buvo gražūs žiẽmaparšiai Vrn …
94žiemgrūdžiai — žiẽmgrūdžiai sm. pl. (1) žiemkenčiai: Žiẽmgrūdžių yr menkai: žieminių rugių, kviečių Rsn …
95žiemriešutis — žiẽmriešutis sm. (1): Žiẽmriešutis, kuris žiemavo[ja] par žiemą kiminuose J …
96žiemryčiai — žiẽmryčiai sm. pl. (1) Š, DŽ, NdŽ, KŽ, žiemryčiaĩ (3b) šiaurės rytai: Girėms pražuvus gavo pilną valią žiemryčių vėjas A1885,363. Iš žiemryčių̃ toks šaltas vėjas duoda Kš. Nuo Susėjos upelio ant vakarų pietus buvo Lietuva, o į žiẽmryčius –… …
97žiemvargis — žiẽmvargis, ė smob. (1) nj. žmogus, žiemą nieko neuždirbantis: Jis pats jaunas buvo žiẽmvargis Rmš. Sunki žiemvargio dalia E.Miež …
98žiemvėjis — žiẽmvėjis sm. (1) DŽ, NdŽ, Grž šiaurės vėjas: Tas žiẽmvėjis toks šaltas Vkš. Vieną dieną žiemvėjis atnešė tikrus debesis, pasnigo rš …
99žieviškas — žiẽviškas, a adj. (1) 1. panašus į žievę: Žieviškasis dantgrybis (bot. Odantia crustosa) rš. 2. susijęs su smegenų žieve. žiẽviškai adv.: Suardžius abiejų pusių regėjimo zonas, gyvuliai ir žmonės pasidaro žieviškai akli rš …
100žievyti — žiẽvyti, ija, ijo žr. žievinti: Miške tuos medžius žiẽvija, žieves lupa Vb …