virinti
61virintinis — vìrintinis, ė adj. (1) BŽ76 1. kurį reikia virinti, šalinant nešvarumus (ppr. apie skalbinius): Žlugtis yr vìrintinis ir žlugintinis Ggr. 2. kuris suvirina: Virintinis kontaktas SkŽ104 …
62virintuvas — virintùvas sm. (2) DŽ, NdŽ, vìrintuvas (1) RŽ, NdŽ 1. PolŽ29, KlK42,41 indas ar aparatas kam virinti: Vandeninis vìrintuvas BŽ14. Žibalinis virintùvas NdŽ. Vanduo garuoja iš virintùvo DŽ1. 2. Rtr metalų lydymo prietaisas. 3. garinimo… …
63virinėti — virinėti, ėja, ėjo NdŽ, Rm 1. iter. dem. virinti 2: Pradeda [žmonės] uogas virinėti – [krautuvės] cukraus i pritrūksta Krš. Gal du kiaušinius dėsiu, ką čia po vieną virinėsiu! Snt. Kas čia virinės tokiam ponuo, kas tupinės! Krš. Kap aš virinėjau …
64įvirinti — įvìrinti KI347, Rtr, Š; Q148, N 1. tr. labai įkaitinti, padaryti, kad virtų: Aš įvìrinau puodus, ir verda J. 2. tr. pakankamai daug privirti, prišutinti: Ji dar spėja tuo pačiu laiku ir vaisių bei uogų įvirinti ir grybų įdaryti Kel1936,58. 3.… …
65šveisuoti — ךveisuoti, uoja, ãvo (vok. schweißen) tr. DŽ, NdŽ virinti (geležį) …
