vieto
1vieto — / vjɛto/ agg. [lat. vĕtus vecchio ], lett. 1. [di consuetudine, modo di comportarsi e sim., ormai non più adatto ai tempi: una retorica v. ; una v. tradizione ] ▶◀ antiquato, desueto, inattuale, obsoleto, (spreg.) rancido, sorpassato, superato,… …
2vieto — viè·to agg., s.m. 1. agg. CO spreg., di usanza, idea, valore e sim. considerati antiquati, superati: è una vieta consuetudine Sinonimi: desueto, obsoleto, sorpassato, superato. 2. agg. LE vecchio: una montagna v è che già fu lieta | ... | or è… …
3vieto — {{hw}}{{vieto}}{{/hw}}agg. (spreg.) Che è ormai privo di validità, interesse, attrattiva e sim.: argomenti vieti; SIN. Inattuale, trito …
4vieto — pl.m. vieti sing.f. vieta pl.f. viete …
5vieto — agg. (spreg.) disusato, antiquato, vecchio, abbandonato, sorpassato, obsoleto, antico, inattuale, trito, sfruttato, frusto, primitivo, antidiluviano, superato, ripetuto, sentito, stereotipato CONTR. attuale, recente, moderno, vigente,… …
6vietojimas — sm. (1) → 1 vietoti 1: Šitam už vietojimą klius Trgn …
7vietotojas — vietotojas, a smob. (1) kas slepia: Vietotojas galgi ne tas pats vagis Trgn …
8vietovaizdis — sm. (1) BŽ52, RŽ, DŽ, NdŽ; Vr vietos vaizdas, gamtovaizdis: Vietovaizdis – landšafto, arba kraštovaizdžio, savita sudėtinė morfologinė dalis LTEXII238. Dauguma žinduolių gyvena sausumoje, bet yra prisitaikiusių labai įvairiam vietovaizdžiui… …
9vietovė — sf. (1) BŽ513, Š, RŽ, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ; D.Pošk, L, Rtr, ŽŪŽ61 1. žemės paviršiaus vieta: Atvira vietovė rš. Miškinga vietovė rš. Vietovės klimatas GTŽ. Ta vietovė, kurioje stovėjo mano tėvų trobelė, buvo labai šlapia, nyki, apaugusi alksnynais,… …
10vietodinti — vietodinti, ina, ino cur. 1 vietoti …
