vienašalis
1vienašalis — vienašãlis, vienašãlė bdv. Vienašãlė sutarti̇̀s …
2vienašalis — vienašãlis, ė adj. (2) J.Jabl, Š, DŽ 1. NdŽ, KŽ, LEI506, Ds, Trgn, Ln išsidėstęs vienoje stiebelio pusėje: Vienašalė varpa BTŽ474. Vienašalė kekė BTŽ201. | Va šitos vienašãlės avižos, o kitos tai [išsidėstę varpose] iš abiejų pusių Mrc.… …
3vienašalė — vienašãlis, vienašãlė bdv. Vienašãlė sutarti̇̀s …
4bešališkas — bešãliškas, a adj. (1) nešališkas: Bešãliškas pasielgimas J.Jabl. Bešalis žmogus, bešãliški jo ir raštai Š. bešãliškai adv.: Viskas buvo bešãliškai aprašyta J.Jabl. Vienašalis nemoka bešãliškai kalbėti J.Jabl …
5marinkinis — 1 marìnkinis sm. (1) 1. Kp languotas audeklas: Vienašalis marinkinis – vienas seniausių pusvilnonių audimų, dažytais siūlais ataustas, turėjo banguojantį raštą rš. Marinkinis – vienų vilnų matarijolas Pn. 2. vilnonis languotas sijonas: Kurios… …
6siauražiūris — siauražiū̃ris, ė adj. (2) kuris siaurų pažiūrų, vienašališkas: Specialistas dažnai darosi per didelis vienašalis, siauražiūris rš …
7vienapusiškas — vienapùsiškas, a adj. (1) Š, NdŽ 1. vienos pusės atliekamas, vykdomas, vienašalis: Vienapusiškas susitarimo vykdymas rš. 2. LL52, Ser, DŽ žr. vienpusiškas 2: Pasirodo vienapusiškų recenzijų, kuriose mažai kalbama apie kūrinio santykį su realiu… …
8vienašalinis — vienašalìnis, ė adj. (2) NdŽ; Ser žr. vienašalis 3 …
9vienošalinis — vienošalìnis, ė adj. (2) I šališkas, neobjektyvus; plg. vienašalis 4 …
10vienuošalis — vienuošalis, ė adj. (1) žr. vienašalis 2: Vienuošalį [audeklą išaudžiau], šito pusė rodžia raštą, ano – ne PnmR …
- 1
- 2
