velti
41karšinys — karšinỹs dkt. Parduodame vi̇̀lnos kar̃šinius smulkiems velti̇̀nio darbẽliams …
42nuvėlimas — nuvėli̇̀mas dkt. Velti̇̀nių nuvėli̇̀mas …
43rantuotas — rantúotas, rantúota bdv. Neslýstantys rantúoti vai̇̃kiškų velti̇̀nių padùkai …
44rantuota — rantúotas, rantúota bdv. Neslýstantys rantúoti vai̇̃kiškų velti̇̀nių padùkai …
45skiautinis — skiauti̇̀nis dkt. Bùvo màno kūrýboje ir gobelènas, ir rišti̇̀niai kilimai̇̃, ir siuvinėjimas, ir velti̇̀nis, ir skiauti̇̀nis …
46akuotinėti — akuotinėti, ėja, ėjo tr. velti su akuotais, duoti prilįsti akuotų: Neakuotinėk tokių naujų pirštinių! Grg. | refl.: Neakuotinėkis geriau su tais pelais – pašers karves mergos! Grg …
47apvelti — 1 apvelti, àpvelia, apvėlė tr. Š, Rtr 1. šiaušiant, trinant padaryti kiek tvirtesnį, storesnį: Tris sienas milo išaudėm ir apvėlėm Lp. Apvėliau pirštines DŽ1. ║ taršant, trinant, lipdant beveik pagaminti ką (iš vilnų), kiek pavelti: Vienoj… …
48atvelti — 1 atvelti, àtvelia, atvėlė 1. tr. Ds, Dsn atriekti (ppr. daug): Kam atvėlei tokį lustą duonos – žinai, kad greit reiks susdėt dantis an lentynos Rod. | refl. tr. Lš.: Atsivėlei didžiausią riekę duonos, suvalgysi gi tu? Ml. Atsivėlė bernas duonos …
49bruzguliuoti — bruzguliuoti, iuoja, iãvo 1. intr. išdykauti, žaisti: Ana nori bruzguliuoti su kavalieriumi, t. y. myluotis J. 2. intr. velti vilnas į gumulus: Tu bruzguliuoji, t. y. į brùzgulus suvarai vilnas karšdamas, kad vieną klaką par daug karši J. 3. tr …
50burti — 2 bùrti, bùria, būrė 1. tr. DŽ telkti į krūvą, būrį, į bendrystę: Jis aplink save būrė visą apylinkės jaunimą rš. | refl.: Burkimės į kooperatyvus sp. Paukščiai bùrias (būriuojasi) – bus ruduo Ds. 2. tr. painioti, velti, narplioti (ppr. siūlus …