velti
111puokinėti — puokinėti, ėja, ėjo tr. velti puokais …
112purlioti — pùrlioti, ioja, iojo, purlioti, ioja, iojo J šnek. 1. tr. draikyti, velti, draskyti: Nepùrliok tos knygos! Šk. Še lauk, nepùrliojęs žiursto! Slv. 2. tr. pliurkšti, turlinti: Gana pùrliot buzą! Grv. 3. refl. J1, N, [K], LVIII421 lėtai …
113pūkuoti — pūkuoti, uoja, ãvo 1. refl. augti pūkais: Nepjauk tokių mažų viščiukų, tepūkuõjies Krš. ║ refl. augti pirmaisiais ūsų plaukeliais: Nors man jau pūkuojasi panosė, tačiau labai mėgstu ledus rš. 2. intr. skleisti pūkus, velti pūkais: Nešluostyk,… …
114razvelti — 1 ×razvelti, ràzvelia, razvėlė (hibr.) 1. tr. perpjauti: Levonui koją peiliu razvėlė Dglš. 2. refl. prk. nutukti, sustorėti: Kai amerikonas razsivėlė Dglš. Mūs ponas razsivėlęs, didžiausias Tvr. velti; apvelti; …
115rokutės — rokùtės sf. pl. (2) Jnšk juok. tariama priemonė, reikalinga milui velti: Nueik pas susiedą, parnešk rokùčių Šd …
116rutulti — rùtulti, a, o DŽ, NdŽ, rūtulti 1. žr. rutulioti 1: Aš rùtulu šieną, taukus, lajų, merną sniegą in rutulius J. Rutulsi rutulsi, dulkt ir mesi šieno klėbį krovėjai: šakės nebuvo Šts. | Mūso tebėr kažkame rulis, kur liuob rùtulti Gršl. Pasidėjęs… …
117skudinti — 2 ×skùdinti, ina, ino (sl.) tr. teršti, tepti, velti: Šuva skùdina trobą J. Ans susiskudino su vilnomis, ir tu skùdini drabužį J …
118snieginėti — snieginėti, ėja, ėjo tr. J barstyti, velti sniegu …
119spiestas — sm. (1) KŽ; MitI20(Rg) medinis grūstuvas, įrankis, ridinis vilnoniam audeklui velti …
120stupa — stupà sf. (2) prietaisas milui velti: Gurina stùpom [milus], karštu vandeniu appildo Žrm …