velti
101pervelti — 1 pervelti tr. 1. KI324 iš naujo veliant padaryti tvirtesnį, storesnį, naujai suvelti. 2. per daug suvelti: Veizėk, neparvelk par daug pančekų, kojos nebįkiši Užv. 3. prk. įveikti, nugalėti: Smerčia peklą pervėlė BzB314. velti; apvelti; atvelt …
102plaikstyti — plaikstyti, plaĩksto, plaĩkstė tr. 1. sklaidyti, klestenti: Kam plaikstaĩ ant vėjo tą paklodę? Vdžg. Vėjelis taršė ilgus sielininko plaukus, plaikstė atlapotus marškinius rš. Karčiai ilgieji žirgų plevėsavo tad, plaikstomi vėjo HJ. Jau kad… …
103plaukinėti — 2 plaukinėti, ėja, ėjo tr. Als teršti, velti plaukais, plaukuoti: Šuo plaukinėte apiplaukinėjo kilimą, drabužius J …
104plaukuoti — 1 plaukuoti, uoja, ãvo tr. 1. NdŽ velti, barstyti plaukais: Drabužius plaukuoti DŽ. ║ refl. šertis: Neimk katės, plaukuojas Skr. 2. šnek. parminti, įveikti: Jis kad plaukuoja, tai plaukuoja visus juos Krns. 3. refl. šnek. už …
105pliekti — 3 pliẽkti, ia, ė, pliekti plg. pleikti. 1. tr. jungti, šlieti (skaidulas, pluoštelius): Plieką pliẽkti NdŽ. | refl. NdŽ. 2. tr. NdŽ, FrnW velti, taršyti (linų pluoštą). | refl. NdŽ. 3. refl. driektis: Jei [rykštelė] pažemiui pradėjo pliekties,… …
106plūšinti — ( yti), ina, ino, plūšìnti, ìna, ìno, plušìnti, plùšinti 1. tr. daryti, kad plūšytų, skartų: Neplūšink siūlų Auk. Į akmenį tuos čebatus brūžino ir tą botagą plūšino BsMtI50(Brt). 2. refl. eiti plaušais, brigzti, skarti: Botago galas plūšinas …
107pritarti — pritar̃ti, prìtaria, prìtarė K, Rtr, Š, pritarti VĮ, KlG172, L 1. intr. SD1152,215, Q75,89, H163, R, MŽ, Jzm, N, Š, NdŽ, DŽ1, KŽ būti tos pačios nuomonės, sutikti, palaikyti ką: Nenoriu ko, nepritariu SD185. Vis „taip“ sakyti, taipoti, visa kam …
108pudaloti — pùdaloti, oja, ojo tr., pūdaloti BŽ485 draikyti, velti, taršyti, kedenti: Vėjas pùdaloja plaukus Sb. | refl.: Toks vėjas, plaukai labai pùdalojas Vb. Suimk pakulas iš viduaslio, kad nespùdalotų Ds …
109puduliuoti — pùduliuoti, iuoja, iavo tr. JI339, puduliuoti, iuoja, iãvo velti, taršyti, draikyti: Kam taip puduliuoji tas pakulas! Kair …
110punduliuoti — puñduliuoti, iuoja, iavo 1. tr. vynioti, vystyti: Tą vaiką puñduliuoja an tos lovos Jrb. Puñduliuok tu tą pirštą mamai Šmk. 2. refl. ilgai rengtis, ruoštis kur rišant daiktus, pundelius: Nesipuñduliuok taip ilgai, ruoškis greičiau! Jrb. 3. tr …
