vargus xx
1vargus — vargùs, vargi̇̀ bdv. Vargùs jõs gyvẽnimas …
2vargus — vargùs, ì adj. (4) Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, var̃gus, i (2) DP93; SD372, Sut, N, Kos58, M, L 1. sunkus, turintis sunkumų, keliantis rūpesčių, vargingas: Vargùs gyvenimas, kur nėra duonos, pavalgos J. Vargus vaiko augimas be tėvo V.Bub. Vargùs… …
3vargi — vargùs, vargi̇̀ bdv. Vargùs jõs gyvẽnimas …
4vargas — var̃gas sm. (4) KII71, K, Š, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, (2) NdŽ, Ms, Lkv; Q283, SD387, H, R, R381, MŽ, D.Pošk, Sut, I, N, LsB176, ŠT50,282 1. SD156, SD372, LL295, ŠT137 tai, kas reikalauja daug pastangų, sunkumas, keblumas, triūsas: Var̃gas, kol… …
5nuvargti — nuvar̃gti KII117, K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; Q8, SD188, H, H153, R, MŽ, Sut, N, M, L, LL324 1. intr. LL240 netekti jėgų, nuilsti: Nuvargstu, pailstu SD231. Aš nuvargaũ šiandien dirbdamas, eidamas J. Daba nėko nebdirbk, i teip nuvargstì Žeml. Jug… …
6Anophele — Anophèle Anophèle …
7Anopheles — Anophèle Anophèle …
8Anophèle — Anophèle …
9aprokuoti — ×aprokuoti tr. 1. K, Š dedant vienetą prie vieneto, apskaičiuoti: Buvau aprokavęs, kad tura būti devinta diena Prk. Visi dideliai nusidyvijo, kaip aprokavo, kad šiek tiek da tų pinigų lieka BsMtII101. Pirkliai aprokavo, kiek jie maždaug kasdien… …
10guodžioti — guõdžioti, ioja, iojo tr. J, Užv, Als, Žd, Kv 1. raminti, maldyti: Guõdžiok sesę, kad apsistotų verkti J. Guõdžiok nuliūdusį, verksmingą, rūpestingą, o guosk pavargusį J. Guõdžiok vaiką, juk matai, kad prisivėrė pirštelį Šts. Marti graudžiai… …
