valkiotis
41dyzinėti — dyzinėti, ėja, ėjo intr. valkiotis, bindzinėti: I dyzinės kai meisininko šuo! Vvr …
42eldinėjimas — sm. (1) irstymas: Ėmusis terbą, bevelijo valkiotis ir eldinėjimu bovytis brš …
43ertus — ertùs, ì adj. (4) žr. erdvus: Pasirenkam eglyne erčią vietą rš. Butai buvo geri, ertūs, oras tyras rš. Jos trobos neerčiausios, bet naujos Vaižg. Geriaus numie sėdėti savo trobos kerčioj, negi valkiotis tolyn svečioj šalė[je] erčioj D.Pošk.… …
44gitinėti — gitinėti, ėja, ėjo intr., gỹtinėti, ėja, ėjo valkiotis, šen ir ten landžioti: Ko čia gitinėji kaip gitė, ar neisi darbo dirbti?! Als. Kur gỹtinėji, ka neini nė ant pietų?! Lkv …
45gičkinėti — gičkinėti, ėja, ėjo intr. Vvr valkiotis, slankioti …
46glušinėti — ×glušinėti, ėja, ėjo intr. 1. lyg apkvaišusiam valkiotis: Glušinėja kap koks glušas Mrc. 2. daryti kaip glušui, kvailai elgtis: Nebeglušinėk kaip koks glušas! Slm …
47grajavoti — ×grajavoti, oja, ojo (hibr.) intr. valkiotis: Merga pludungė grajavo[ja] po miestą lig vėlumo, t. y. vadalojas J …
48gruciuoti — gruciuoti, iuoja, iãvo intr. valkiotis: Gruciuo[ja], ieško ko naktimis, bene pavogti noria Bržr …
49guirinėti — guirinėti, ėja, ėjo intr. vaikštinėti, valkiotis: Ir guirinės į rinkį, kurio nelabojo čia nori! Vvr. Eik pri darbo, neguirinėk! Krtn …
50gurklinėti — gurklinėti, ėja, ėjo intr. pamažu vaikščioti, valkiotis: Gurklinėja patvoriais, pašaliais, – geriau bent šluotą surištų Ut. Ko čia vis gurklinėji, kaip ir negali sparčiau eiti Sv …