valkiotis
121pluotuoti — pluotuoti, uoja, avo intr. NdŽ, Krt, Šts bastytis, valkiotis: Juk munasis, kol buvo jaunas, pluotavo po svietą, nėkur vietos nerasdamas Slnt. Biesas žino, kokios[e] pasvietės[e] ans dabar pluotuo[ja] Grg …
122plusčioti — plusčioti, ioja, iojo intr. 1. plustėti, dirbti: Gerai reik plusčioti, kol užnersi keturiasdešimt rublių už nertinį Varn. 2. Gl be tikslo vaikščioti, valkiotis …
123plėsterinėti — plėsterinėti, ėja, ėjo intr. Šll menk. valkiotis apsileidusiam, kaip plėsteriui …
124plėvinėti — plėvinėti, ėja, ėjo intr. menk. valkiotis, girtauti: Nė jis darbo turia, nė nieko, teip sau plėvinė[ja] pašaliais Skr …
125plūkstinėti — plūkstinėti, ėja, ėjo intr. valkiotis, bastytis: Plūkstinėja, vaikštinėja po tamsias nakteles LTR(Km) …
126prikliūti — intr. pristoti, pritapti, prisiplakti, patekti: Prikliū̃na pri būrio ir pasigera mano vyras Šts. Prikliuvo in mane Žsl. Pri tų valkiotų prikliùvo ir pats ėmė valkiotis Trg. Kai netura kur prikliūti, tai pareina kaip žmogus Trg. Prikliùvo… …
127privalkioti — 1 privalkioti tr. iter. privilkti: 1. NdŽ, KŽ. 2. S.Dauk, I, NdŽ Kiek čia tų dročių prival̃kiojo! Trk. | refl. tr. S.Dauk. 3. NdŽ pakankamai, iki valios vedžioti, tąsyti. 4. NdŽ valkėmis palyginti, priakėti: Pasėjus reikia tuoj privalkioti …
128priveržti — priver̃žti, ia (prìveržia), prìveržė tr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ; Q180, I, M, L 1. tempiant, traukiant ką prie ko priglausti, pritvirtinti, prijungti: Šienkartę priveržti N. Karties gerai neprìveržei JT300. Beržo susuktom vytelėm lotas priver̃žia Kp.… …
