valiūkauti
1valiūkauti — valiūkáuti vksm. Ji̇̀s liñkęs valiūkáuti …
2valiūkauti — valiūkauti, auja ( auna Š), ãvo intr. I, J, J.Jabl, Rtr, BŽ14, RŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, vãliūkauti, auja ( auna), avo NmŽ, Grdm; LL73 būti valiūku, linksmai, nerūpestingai gyventi, dykinėti, dykauti, linksmintis: Įsileidimas valiūkauti BŽ149. Linkęs… …
3pavaliūkauti — intr. NdŽ kiek valiūkauti, padykinėti, pabūti valiūku: Pavaliūkãvo kiek – ejo į mokyklą DūnŽ. Vaikams rūpa pasiusti, pavaliūkauti – mokyties tinga Krš. Žinai, vyrai nora pavaliūkauti, dinderį pamušti Krš. | refl.: Vienas galì pasivaliūkauti, o… …
4įsivaliūkauti — Š, KŽ įsileisti, įsismaginti valiūkauti, dykinėti, linksmai nerūpestingai gyventi. valiūkauti; įsivaliūkauti; išvaliūkauti; pavaliūkauti; pravaliūkauti; suvaliūkauti …
5eiti — eĩti, eĩna (eĩti, eĩta, eĩma), ė̃jo (ẽjo) 1. intr. (tr.) SD144, R, H judėti iš vietos į vietą pėsčiomis, žingsniu: Einu keliu B. Jis ne ė̃jo, o bėgo DŽ. Vaikai eĩna riešutaut An. Jis eina gultų, medžiotų, šieno pjautų J.Jabl. Nebėr kada… …
6ežia — ežià sf. (2), (4) Grš 1. SD179 rėžio ar lauko riba, siena: Ežias suarė galingi traktoriai sp. Ežių jau ir znoko nėr, šniūrų nebesusrastum savo Skdt. Siaurumai šniūrų – ežià ant ẽžios Kp. Ant ežios dobilai auga Pun. Ardamas taip ẽžią… …
7išvaliūkauti — intr. 1. Š, BŽ78,443, KŽ praleisti kurį laiką valiūkaujant. 2. refl. dykinėjant išlepti, išpaikti: Išsivalinėję, išsivaliūkãvę – kur dingsiam Šts. Išsivaliūkãvę ką bedirbs – sprogsta! Krš. Jug tu darbo nebenorėsi dirbti, išsivaliūkavusi per… …
8išėsti — tr. K; SD412, R43 1. viską ar visus suėsti: Kiaulė įpuolus išėdė tešlą Š. Žvirblis dideliai supyko, kai visus vaikus lapė išėdė Slnt. Galvijai išėdė mūsų burokus Ds. Jis (lokys) avilius išardo ir korius išėda Blv. | refl.: Ganykla teip išsiėdė… …
9manerkauti — ×manerkauti, auja, ãvo (nlt.) intr. valiūkauti, išdykauti: Manerkãvo po miestalius, kol kiti manerkiai kryžkaulį parlaužė pačiam manerkiuo Dr …
10palaidūnauti — palaidūnauti, auja, ãvo intr. 1. LL78 puotauti, ūžti, valiūkauti: Kitas nor pragyventi (pralobti), o kitas pagyventi, palaidūnauti Šts. 2. ištvirkauti: Jie gyveno dykinėdami, bet ne palaidūnaudami rš …
- 1
- 2
