valdyti
1valdyti — valdýti vksm. Valdýti šãlį …
2valdyti — valdyti, val̃do (valdžia), val̃dė KBII176, Š, Rtr, DŽ, KŽ 1. tr., intr. SD1194, SD400, H, R, MŽ, Sut, N, S.Stan, K, LL30,230, L, FrnS80, ŠT177 turėti valdžią, viešpatauti: Valdau, viešpatauju SD1172. Visa valdąs I. Valdžia jo gera, t. y. jis… …
3valdymas — val̃dymas sm. (1) → valdyti: 1. MP52, SD1195, SD349, H, H200, R, MŽ, Sut, N, M.Valanč, M, LL230, L, Rtr, DŽ, NdŽ, DūnŽ Žemės valdymas R335, MŽ449. Val̃dymas, socialinis valdymas, poveikis visuomenei, turint tikslą ją tvarkyti, tobulinti, kaip… …
4turėti — turėti, tùri (tùria Sdk, Pl, Rk, Ob), ėjo K, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD177,79, SD141, 182, R187, MŽ248, Sut, N, M, LL87, L I. laikymui, laikymuisi žymėti. 1. tr. SD1183, MitV163(WP237), Sut, I, M, Š, NdŽ, Gs, Pun, Ūd, Gg, Žl nusitvėrus,… …
5valdžioti — valdžioti, ioja, iojo NdŽ psn. žr. valdyti: 1. Q410, CII288, Lex70, N, K.Būg, FrnS178, Pb Karaliau mačnus, mus valdžiok Mž274 275. Tas pats valdžio[ja] kiek daiktų Mž182, ChG70. Ižg tavęs išeis vadas, kuris valdžios žmonėmis DP58. [Dievas]… …
6važnyčioti — ×važnyčioti, ioja, ojo (sl.) Cp, NdŽ, KŽ, Br, Brb, Ds, Sml, Pšl, Kri; R235, MŽ313, N, Amb, L, Rtr 1. intr., tr. važiuojant valdyti arklius, vadelioti: Aš važnyčioju, o jie sėdi susėdę Jrb. Duok man arklius važnyčiot Vlkj. Kam padavėt pusberniuo… …
7monarchija — statusas T sritis Politika apibrėžtis Valdymo forma, kai aukščiausia valdžia priklauso vienam asmeniui.Anot Antikos filosofų, išmintingas ir įstatymais besivadovaujantis stiprus valdymas. Aristotelis (dar anksčiau Herodotas) priešino ją… …
8monarchy — monarchija statusas T sritis Politika apibrėžtis Valdymo forma, kai aukščiausia valdžia priklauso vienam asmeniui.Anot Antikos filosofų, išmintingas ir įstatymais besivadovaujantis stiprus valdymas. Aristotelis (dar anksčiau Herodotas) priešino… …
9atvaldyti — tr. 1. refl. tr. pakankamai ilgai prižiūrėti, tvarkyti ką turimą, atsiturėti: Atsivaldė žemę dvyleka metų ir atidavė kitam sūnuo valdyti Šts. 2. KŽ suvaldyti, sutramdyti. ║ prijaukinti, pripratinti: Notvaldytas SD179. 3. valdant išvaduoti,… …
10laikyti — laikyti, laĩko, laĩkė K 1. tr. turėti, kad nenukristų, neištrūktų: Stovi mergelė prie jo šalelės, laiko rankelėj šilkų skarelę DvD407. Laikyti kūdikį ant rankų NdŽ. Mėgink išsisukti, kad jau laĩko rankose savo Dkš. Šuo laĩko dešrą dantyse NdŽ …
