vainīgs
1vainingas — vaĩningas, a (la. vainīgs) adj. (1) NdŽ, vainingas (1), vainìngas (1) J 1. J, MitI392(J.Šliūp), LVIV440, KŽ kaltas, nusikaltęs: Ans jau vainingas yr, tik tylia Trk. ^ Vaĩningas i baimingas Vkš. 2. NdŽ ydingas, su trūkumais: Vainingus vaikius… …
