vėpti
11atvėpti — 2 atvė̃pti 1. Š, KŽ žr. 1 atvėpti 1: Atvė̃po jau lūpa ir jo Ds. Storos, raukšlėtos lūpos nuolat atvėpsta rš. Žiūrėk, jau lūpa atvėpo – pyksta Sdk. Tuplių nosys kai karvės lūpa atvėpę, kad būt skūrelė siauručiutė pridėta Klt. Morkuvienei ir atvėpo …
12išvepti — išvèpti intr. NdŽ, FrnW, išvẽpti KŽ 1. atvepti, nukarti: Apsiseiliojęs, lūpos išvẽpusios, kaip tikt baidyklė! Užv. 2. išplerti, išklerti, atsilapoti: Tavo kurpės išvẽpusios J.Jabl(Als). Kur jam ir šalta nebus – visas išvẽpęs Dgl. 3. šnek.… …
13išvėpti — 1 išvė̃pti, ìšvepia ( ia KŽ), ìšvėpė DŽ 1. žr. išviepti 1: Šiurpiai išvėpta burna kažką šaukia rš. Kogi tu žiobtuvus išvėpei ir nesisveikini? rš. Ten gera, kur mūsų nėra, – pritarė jai Damulė, linksmai išvėpdama skiausčias savo lūpas J.Balt. |… …
14išvėpti — 2 išvė̃pti intr. NdŽ, KŽ 1. Sug žr. 1 išvėpti 4: Išvė̃pusi krūtinė DŽ1. Eidavau, būdavo, išvė̃pęs ir nesirgdavau Aln. Turi va kailinius išvė̃pusius, kam tau dar tas paltas? Rm. Žiūrėk, marškiniai išvė̃po – užsisek greičiau Trgn. Eik tu oran… …
15nuvepti — nuvèpti intr. šnek. pasidaryti vėplai, žioplam: Niekai, nuvẽpęs vaikesas DūnŽ. Ūkė[je] nuvẽpęs nieko nepadarysi – i rankų stiprių reik, i geros galvos Krš. vepti; apvepti; atvepti; išvepti; nuvepti; pavepti; suvepti …
16nuvėpti — 1 nuvė̃pti, nùvepia ( ia KŽ), nùvėpė tr., nuvėpti, a, ė MitI136 pašaipiai išjuokti. vėpti; atvėpti; išvėpti; nuvėpti; pavėpti; pravėpti; razsivėpti …
17nuvėpti — 2 nuvė̃pti intr. šnek. pasidaryti vėplai: Ir kur protas mano, kodėl jis taip nuvėpo, rupūže tu žalioji! J.Ap. vėpti; atvėpti; išvėpti; nuvėpti; pavėpti; pravėpti; suvėpti …
18pavepti — pavèpti intr. DŽ2 šnek. pasidaryti vėplai, žioplam: Pavẽpęs toks vaikesas, kitų pajuokamas Krš. Kas tas yr muzikantas, jeigu ans pavẽpęs sėda? Krž. Ką padarysi, kad mes tokios pavẽpusios Kv. Ka nebūtum pavẽpęs, da gautum jauną mergičką Rs.… …
19pavėpti — 2 pavė̃pti intr. šnek. 1. KŽ pasidaryti vėplai, žioplam: Ko ana tokia pavė̃pus? Sug. Mama buvo biškį pavė̃pus, neišmokino duktės Pl. Tas vairuotojas toks pavė̃pęs Mrj. Pavėpęs pavėpęs, vaikeli, nekalbėk! Skr. Mūsų pirmininkas toks pavė̃pęs Srd. 2 …
20pravėpti — 1 pravė̃pti, pràvepia, pràvėpė 1. žr. praviepti 1: Pravėptos jos lūpos ir bėginėjantis žvilgsnis rodė begalinį nusivylimą rš. | refl.: Žiū prasivėpęs stebisi Rs. 2. tr. praskėsti, praskleisti: Pravė̃pk maišą! Vdžg. 3. refl. atsisagstyti,… …
