uset
71Michael, Ib — (1945 ) A Danish novelist, poet, and dramatist, Michael is one of Denmark s best known writers of the late 20th century. While studying Central American indigenous languages and culture at the University of Copenhagen, he traveled extensively… …
Historical Dictionary of Scandinavian Literature and Theater
72user — [ yze ] v. tr. <conjug. : 1> • user son temps, sa vie « consommer, achever » 1080; lat. pop. °usare, de usus, p. p. de uti « se servir de » I ♦ V. tr. ind. (1267) USER DE. 1 ♦ Vx ou didact. Faire en sorte qu une chose produise un effet… …
73vieux — ● vieux nom masculin Ce qui est usagé, ancien : Ce n est pas avec du vieux qu on fait du neuf. ● vieux (expressions) nom masculin Familier. Coup de vieux, brusque et sensible vieillissement : Il a pris un sacré coup de vieux. ● vieux, vieille nom …
74temps — (tan ; l s se lie : un tan z agréable ; au XVIe siècle, on prononçait tan, PALSGRAVE, p. 24) s. m. 1° La durée des choses en tant qu elle est mesurée ou mesurable. 2° Le temps suivant les points de vue philosophiques. 3° La durée bornée,… …
75user — (u zé) v. a. 1° Faire usage de ; l emploi actif en ce sens est ancien, et n a été conservé qu en termes d eaux et forêts : User une vente, en faire l exploitation. 2° Par extension du sens de se servir, consommer les choses dont on se sert. J …
76nuaušėti — intr. 1. pamažu nuaušti: Viršuj jau nuaušėjo blynai, o dugne dar karšti Skr. 2. refl. nurimti, atsileisti: Jis kai įpyksta, tai visą dieną nenusiaušėja Ut. Visą dieną baras, niekaip nusiaušėt negali Ut. aušėti; išaušėti; nuaušėti; praaušėti; …
77nutriaušėti — intr. Š, J.Jabl, DŽ, Tr, Jnš 1. sutrupėti, nutriušti, nusitrinti: Kažin kokie nutriaušėję plaukai pasidarė Krs. Mūsų Veronikos buvo didžiausios kasos, o dabar visos nutriaušėjo, nei ko pint nebėr Kp. Nenuperka ir nenuperka alyvos plaukam tept, –… …
78prasausėti — intr.; M pasidaryti kiek sausesniam, pradžiūti: Kelias kad prasausėt, tai turgun važiuotum Trgn. Gal pašals: kaip ir prasausėję? Ut. Kai prasausės, ir pabaigsma arimą Skp. Kai velėnos nuo vėjo kiek prasausėdavo, tuojau jas uždegdavo rš. Rūbai jau …
79sausėti — sausėti, ėja (saũsi K), ėjo intr., Š, DŽ, Rtr, sausėti, ėja ( a Š, Kp, i, ti), ėjo Rtr, Vkš; N netekti drėgmės, darytis sausam, sausti: Durpės, rūsy sukrautos, sausėja Rm. Kelias pradėjo sausėt Km. Neblyna, pradėjo sausėti Lkv. Kur žemė prie… …
80sutriaušėti — intr. nutriušti, sutrūkinėti, suskilinėti: Plaukai sutriaušėję Kp. | Sutriaušėjęs ledas Ds. Sutriauši greit puodeliai Ds. Būtų geras medis, kad mažiau sutriaušėjęs Alz. Berželių žievės jau sutriaušėjo, jau nebejauni Ukm. Nelaikyk ant oro ratų, bo …
