uosis
41drūtmedis — sm. (1) K, Grš, Dkš, Krsn drūtas, kietas, padarinis medis: Aržuolas ir uosis – tai geriausi drūtmedžiai Ig. Drūtmedis visada brangesnis už eglę ar pušį Jrb. Skirpstas yra drūtmedis Brš. Vis tikt ąžuolus, klevus ir drūtmedį vagia K.Donel …
42epušė — ẽpušė sf. (1), epušė̃ (3b) NdŽ; SD1115, R, [K] bot. toks gluosninių šeimos medis drebančiais lapais, drebulė (Populus tremula): Ẽpušė nestipras medžias Slm. Mislijau, kad uosis, o buvusi ẽpušė Slnt. Šito da mūsų ẽpušė Ds. Vaikas iškrito iš… …
43gunkliuotas — gunkliuotas, a adj. (1) Grg su gunkliais, nelygus: Koks čia uosis – gunkliuotas, ką iš jo padarysi! Pc …
44išvysti — 2 išvysti intr. Rtr, NdŽ, KŽ; M, L, LL174,298 daugeliui nuvysti: Išvỹto visi žolynai ir medžiai Š. Oras rados troškus, visų žolelių lapai išvytę gulėjo ant žemės Žem. Bulvės [padaigintos] buvo išvytusios, jau žydžia, anksčiau dygo Vdk. Išvytęs… …
45iššusti — iššùsti, iššuñta (ìššunta Zt), iššùto Rtr; L 1. intr. DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, Brs, Pšš, Sdb, Ob, Ktk, Klt išsitroškinti, išvirti: Pusę dvylektos užkaisu šutynės, iššùs Krš. Kad gerai iššùtęs [kiaušinis], tai gardu, o kad skystas – ne Stk. Dar… …
46kietmedis — sm. (1) Dkš, Skr sunkus, kieta mediena medis (ąžuolas, uosis...): Kietmedis skęsta vandenė[je] Šts …
47kilnus — kilnùs, ì adj. (4) K, BŽ60, FT 1. doras, taurus: Šalin, kas sudrumsčia kilniąsias mintis! S.Nėr. Tarybinį kūrėją įkvepia didiems darbams šviesūs ir kilnūs uždaviniai (sov.) P.Cvir. Kilniųjų Lenino idėjų įkvėpta tarybinė liaudis iškovojo… …
48kirmgraužuoti — kirmgraužuoti, uoja, ãvo žr. kirmgraužoti: Uosis neišdžiovintas veikiai kirmgraužuoja rš …
49kirmėlėti — kirmėlėti, ėja, ėjo intr. būti kirmėlių ėdamam, kirmyti: Nekirmėlėja nė uosis Rk …
50krūptelėti — krūptelėti, ėja, ėjo intr. J, K.Būg, Rk, Lkš 1. krustelėti, suvirpėti, sujudėti, išsigandus sudrebėti: Abu krūptelėjo ir pažvelgė vienas į kitą A.Vencl. Ir net krūptelėjo išsigandęs paskutinio savo žodžio V.Kudir. Teip bedainuojant ir… …
