užtarimas
1užtarimas — užtarìmas sm. (2) → užtarti. 1. H, R, MŽ, Sut, N, LL131, NdŽ užstojimas žodžiu ar raštu, palaikymas: Užtarìmo prašyti DŽ1. Užtarìmas, užstojimas sūde už kitą I. Vaikas, kuomet patiria, jog tėvukas ruošiasi jį lupti, tuojau glaudžias prie… …
2užtarimas — užtari̇̀mas dkt …
3pritarimas — pritarìmas sm. (2) DŽ, NdŽ → pritarti. 1. SD1150,152,215, SD309, Q89, SGI17, H163, R, MŽ, N, FT sutikimas su kuo, palaikymas: Pritarimas, prietarma SD281. Tekarūnuojas jis geriau su mūsų pritarimu negu prieš mūsų norą B.Sruog. Be tavo pritarimo… …
4aptarimas — aptarìmas sm. (2) DŽ1 → aptarti. 1. P, FT apsvarstymas: Rimto tų knygų aptarimo, įvertinimo nesusilaukėme rš. Randame čia taipojau tardinių apie lietuvių kalbą, aptarimų lietuvių raštų ir laikraščių Vd. 2. rš apibūdinimas. 3. M nutarimas,… …
5išimti — išim̃ti, ìšima (ìšema), išėmė tr. 1. ištraukti; pašalinti: Išim̃k iš akies krislą J. Tėvas su dviem žentam atėjo ir išėmė kumeliuką iš balos BsPII128. Atklapos (kamanų dalys) yr išimamos [važiuojant] ir įdedamos [jojant] Rt. Duoną iš pečiaus… …
6ištarimas — ištarìmas sm. (2); SD415, Sut, N → ištarti. 1. Š, NdŽ, DŽ1 tartis: Aš čia taigoju ištarimą žodžių žemaičių kalbos S.Dauk. Ir žemaičių ištarìmas y[ra] lengvesnis kaip aukštaičių Yl. Savybalsis y ilgasis visados tur pavelktiną ištarimą… …
7nutarimas — nutarìmas sm. (2) → nutarti. 1. Amb, Š, LL206,260 (teisinis) aktas, priimamas valdžios organų valdymo ir kitais atvejais, sprendimas, potvarkis: Pagal pirmutinį nutarimą paskyrė apgautoją kareivį į marias įmesti BsPIII28(Nm). Susirinkimas priėmė …
8patarimas — patarìmas sm. (2) → patarti. 1. Amb, LL23, BŽ432, NdŽ nurodymas, pasiūlymas, rekomendacija, kaip elgtis: Jie man galėję duoti naudingų patarimų J.Jabl. Klauso išmintingo patarìmo DŽ1. Bet man regėjos, kad tai tik patarimas, ale ne prisakymas… …
9pertarimas — sm. (1) 1. DŽ1 → pertarti 1. 2. DŽ1 → pertarti 5: Galiam palikti kaltais nepartarimu blogai darančių brš. 3. refl. BŽ473 susikivirčijimas, susipykimas. tarimas; …
10pratarimas — pratarìmas sm. (2) → pratarti. 1. refl. netyčia pasakyti žodžiai, išsitarimas: Šis viršininko prasitarimas kameros gyventojams šiek tiek padėjo susivokti, kas čia vyksta rš. Aiškėjo dabar ir visokie prasitarimai, kuriuos seniau nebuvo gerai… …
