užstatyti
31užduoti — užduoti, da, ùždavė 1. tr. KI639 paduoti į viršų: Jis vos galan rugius beužduoda (vos bepasiekia, taip aukštai yra) Sb. Ùždaviau kūlius [ant stogo] Ėr. Toks aukštas vežimas, kad jau negali užduoti Gs. Eik užduok – vienas neužsikeliu! Alv. |… …
32uždėti — uždėti, ùždeda, uždėjo 1. tr. SD164, R pastatyti, užkrauti (ant ko): Uždėk puodą ant suolo Prl. Uždėti tiek aukštai šiaudai nelengva Jnšk. Uždėk ant ėdžių šieno doklą Ėr. Išeidamas dar arkliams uždėk [pašaro] Up. Da uždėk malkų, tegul dega… …
33užgręsti — 2 užgrę̃sti, užgreñdžia, ùžgrendė 1. tr. kuo nors užstatyti: Ùžgrendė taką, nėra kur pereit Rdm. 2. refl. užsidėti (apie paviršių): Užsigreñdžia ledelis Rmš. Ir įmetė į mares skiedrelę, užsigrendė ant marių tiltelis Gž. gręsti; išgręsti; …
34užguldyti — tr. 1. K paguldyti ant ko. 2. priguldyti, užimti: Visos lovos užguldytos (nėra dykų) Slm. 3. prispausti, uždėti: Užguldyk [sulenktą daiktą] kuo nors, tai atsities Lš. 4. (l. zakładać) Vlk, Mrp pradėti ką daryti, statyti: Meistras užg …
35užkerėti — 2 užkerėti, ùžkeri ( ėja), ėjo tr. 1. J užleisti burtus ant ko nors: Žmonės mano, kad jį monai užkerėję, kai jisai sėdėjo ant Šmėklų kalno V.Krėv. Kuodelis, matyt, užkerėtas: verpsi neverpsi, vis tiek nesuverpsi (ps.) rš. Anejau ažkerėtan dvaran …
36užkurti — 1 užkùrti, ùžkuria, užkūrė 1. tr. K uždegti, įžiebti ugnį: Ažudegu, ažukuriu SD262. Užkùrk pečių, t. y. užmesk, pridėk medžių daugiau J. Užkūrė keletą laužų A.Vien. Kiaulių neganei, kad ugnies nemoki užkurti J.Jabl. Kalnavertis … užkūrė ugnį… …
37užskersuoti — tr. 1. Erž skersai užakėti: Kai pasėjam, tada užskersuojam Brš. 2. skersai užtverti, užstatyti: Užskersãvom kelią, ir negalėjo važiuot Prn. Užskersuok, ir žmonės neis per daržą Prn. Neužskersuok tako lagaminais, kad būt kur praeiti Kn. 3. refl.… …
38užstumti — užstùmti, ùžstumia (ùžstuma Š), užstūmė K, Š, Rtr, NdŽ 1. tr. SD171, Sut, N, L stumiant užvežti, uždėti, užkelti; patalpinti ant viršaus: Vežimą užstùmt ant kalno J. Užstūmė mažilelį šieno mynioti Krš. | refl. Ser, Ds. 2. tr. sunkiai užmauti …
39užtempti — užtem̃pti, ia (ùžtempia), ùžtempė Rtr, Š, NdŽ; L, Ser 1. tr. N, DŽ1, Aln tempiant uždėti, užtraukti, uždengti, užtiesti ant ko: Užtem̃pk gelumbę ant kailinių J. Kailį užtempì, kiteip nemožna – sustrauks Alz. Virvė užtemptà, neleida visų… …
40užtverti — 1 užtverti, ùžtveria, užtvėrė tr. K, Š, Rtr, KŽ; SD1207, SD429, H, R375, MŽ503, Sut, N, M, LL125 1. DŽ padaryti, pastatyti (tvorą): Medžių skeltinių torą teip užtvers, ka tokie tarpeliai tebūtų, ka neišlįstų gyvolis Yl. Nu ežero toros neužtversi …
