užsitraukti
21užakti — užàkti intr. 1. M apakti: ^ O kad tu kur užàktum, tai pasidariau! Skr. 2. paviršiui pamažu užsitraukti: Užako, užaugo maurais šaltinėlis Auk. Dieną prasikertam aketę, o naktį vėl užañka Svn. Visi ravai ir balos užãko, važiuok, kur nori Svn.… …
22užburbėti — 1 užburbėti, ùžburba (užbùrba), ėjo intr. 1. su triukšmu užvažiuoti: Pažiūrėk, maž ir svečiai jau ùžburba Rk. 2. refl. užsidegti: Ir nepamatysi, kai ažsiburbė̃s Trgn. 3. vešliai užaugti: Kad ažburbėjo miežiai – kaip rugiai! Rk. Miežiai usnėm… …
23užburbėti — 2 užbùrbėti intr. guzuluotai užšalti, užbaubėti: Visi sulindę į urvus, langai užbùrbėję Brt. Nelabai šąla, bet į vėją langai užbùrbėję Gs. ║ užskresti, užsitraukti kuo: Akys užtraškanojusios, užpūliavusios, užbùrbėjusios Užv. burbėti;… …
24užkalbėti — užkalbėti, ùžkalba, ėjo 1. tr. kalboje nuveikti: Žinoma, tavęs da niekas neužkalbėjo Ktk. Kas užkalbė̃s, už to ana eis ir duos pusę karalystės (ps.) Antz. 2. tr. užkalbinti: Par kiemelį pati išlydėsiu, par laukelį žodžiais užkalbėsiu Trg. 3. tr …
25užkniausti — užkniaũsti, ia ( čia), ùžkniausė (ùžkniautė) 1. refl. smarkiai prisilenkti, užsigulti: Ant stalo užsikniausęs, aiškiu balsu skaitydamas rašė rš. 2. refl. užsigaubti, užsitraukti (skarą ant akių): Ana užsikniautus eina, kad nenori į kitą… …
26užniaukti — 1 užniaukti 1. intr. Sut užslinkti, užkilti (apie debesis); apsiniaukti: Buvo rytą nusišvietę, bet dabar vėl užniaukė Ss. Debesis užniaukė per pietus Up. | refl.: Užsiniaukę niūkso J. Ažsiniaukė, dabar galės pabūt ilgos paliūtės Sdk. Vakar iš… …
27užniuginti — užniùginti 1. tr. užvežti, užtempti: Kažno, ar užniùgins arklys kalnan vežimą Trgn. 2. refl. tr. judinant į šalis pasikelti, užsitraukti: Užsiniùgins užsiniùgins kelnes, ir vėl smūksta Trgn. niuginti; išniuginti; paniuginti; priniuginti; …
28užplūsti — 1. intr. pakilti, patvinti: Daba upukas paršokamas, o kad užplūs, gausi pabristi Vgr. Visi upiai užplūdo J. 2. intr. būti paplukusiam, užlietam, pasemtam: Ažplūdo pieva Sl. Visa pieva užplūdusi vandenimi J. Teip jau buvom užplūdę, užtvinę Brž. 3 …
29užrakti — 2 užràkti 1. intr. DŽ, BŽ166 užakti, užsikimšti, užaugti: Skylė užrãko, paimk pagaliuką, atkrapštyk Slm. Užrãko skylelė – reikia su cvieku prakrapštyt Rm. Kranas ažrãko Skp. Adata tavo užrãkus, kaip tu įversi PnmR. Gal jau kaminas ažrãkęs,… …
30užraukti — užraũkti, ia (ùžraukia Vvr), ùžraukė tr. N 1. užverti sutraukiamaisiais raumenimis (kūno organus): Nesmirdėk, užraũk šikinę Klp. Nuo mėlenių mun spindančiai ùžraukė (labai užkietėjo viduriai) Vkš. ^ Aš tyliu, subinę užraukęs Lg. Kad tu šikęs …
