užsitraukti
11nutarti — nutar̃ti, nùtaria, nùtarė K, Rtr, Š; L 1. intr., tr. LL170, Š, DŽ, KŽ, Šts, Plšk svarstant prieiti prie išvados, nuspręsti: Nutarėva vasarą vieną mėnesį pas tamstą gyventi J.Jabl. Tarėm tarėm ir nieko gero nenùtarėm NdŽ. Buvo tas susirinkimas… …
12panaberija — ×panabèrija (brus. фaнaбэpыя, l. fanaberia) sf. (1), panabẽrija (1), panabė̃rija (1) Mžš išdidumas, pūtimasis: O tai be panabèrijos buvo žmogus! Erž. Kągi turėsi panaberiją, kad visi žino, koks esi Skp. O, tuomet aš su panaberija praeičiau pro …
13pasibuksvoti — ×pasibuksvoti tr. užsitraukti aukščiau juosmens kelnes: Kam dar tep kelnes pasibuksvojai? Krsn. buksvotis; įsibuksvoti; išsibuksvoti; pasibuksvoti; susibuksvoti …
14prikalbėti — prikalbėti, prìkalba, ėjo 1. intr., tr. prisakyti, prišnekėti, pripasakoti: Apie viską dabar prikalbėjom Grž. Par dienų nemetą prikalbėjau daug aš jai J. Žmonės visaip prìkalba Ėr. Ko tik žmonelės neprikalba! Blv. Prikalbėjo devynias galybes… …
15primakaluoti — primàkaluoti intr. prastai privirti, prigaminti: Primakalãvo kokios buzos, ir valgyk, kad geras Rm. ◊ kõšės primàkaluoti niekus šnekant užsitraukti bėdą: Primakalãvo kõšės, dabar tegu pati ir ėda Vj. liežuviù primàkaluoti pripliaukšti,… …
16ruktelėti — rùktelėti, ėja, ėjo 1. tr. truputį suraukti, sutraukti: Kilstelėjo vieną ūsą, ruktelėjo nosį J.Paukš. Jis ruktelėjęs veidą rš. 2. intr. truputį susiraukti: Tik rùktelėjo teisėjas Skr. | Kad smilgą į rūrą įkiša, rùktelėja su rauku J. 3. intr.… …
17susidergučyti — susidergùčyti užsitraukti gėdą: Mergelė visai susidergùčijo Grž. dergučyti; apdergučyti; išdergučyti; pridergučyti; susidergučyti; uždergučyti …
18sustoti — 1. intr. visiems (sėdėjusiems, gulėjusiems) pakilti ant kojų: Visi stati sustojo DŽ. Mokiniai turėdavo sustoti ir choru sutartinai šaukti V.Myk Put. Visi net sustojo, beplodami man už protingą pasiūlymą J.Balt. Sustoję kaip apaštalai LTR. ^ Juoda …
19suveržti — suver̃žti, ia (sùveržia), sùveržė tr. K 1. R, R422, MŽ, MŽ572, N, M, Rtr, NdŽ tempiant, traukiant, rišant tvirtai suglausti, sujungti, susieti (ppr. ką apjuostą, apvyniotą, pritvirtintą): Suver̃žti virvę KŽ. Suver̃žia smagiai tą vytelę ir… …
20už — 1 ùž praep. Š, Rtr, FrnW; H, H176, Q284, R, MŽ, Sut, LL176, àž (r.) Š, J.Jabl, FrnW, žù Žrm, Asv, Nč I. erdvės santykiams reikšti. 1. su gen., dat., acc., instr. reiškiant veiksmo vietą ne priekinėje kieno pusėje: Už tvora yra akmuo J. Jam… …
