užkloti
21apkloti — tr. 1. SD222 aptiesti, apdėstyti, apskleisti: Pievą audimais apkloti K. Laukai sniego apklotì Dgl. Tais lapeliais pievos apklotos FrnS174. Grabas buvo apklotas brangiais vainikais rš. [Stepuko šeimininkė] staiga nukišo ranką užantin ir ištraukė… …
22atidengti — 1 atideñgti, ia (atìdengia Grl), atìdengė tr. 1. R, K nuimti uždangalą, padaryti nebeuždengtą: Atadengiu SD211. Atdengiu SD216. Atideñk puodą – išbėgs [viralas] Kt. Reikia atdeñgti jurginiai – jau saulutė pasirodė Rdm. Senovės iranietės… …
23atkloti — 1. tr. K, J truputį nukloti, atidengti apklotą: Tat sakydama atklojo Onelę Žem. | refl. intr., tr.: Atsiklojusi moteriškė gulėjo šonu rš. Mėgink, kur tik galėdamas, pats sau patarnauti, vandenio atsinešti, patalą atsikloti ir pasikloti Vaižg. 2.… …
24gūnia — gūnià (brus. гyня) sf. (4) J, Ut, Ukm, Rdm, Lzd, (2) J.Jabl, Snt, Rm 1. audeklo (ppr. raštuoto) užtiesalas apkloti sėdynei, vežimui, pastatytam arkliui, dangalas: Dangalas varsuotas, gūnia SD96. Supasi geltona gūnia užtiesta skrynia P.Cvir. Su… …
25iškloti — tr. 1. visą užtiesti, išgrįsti, išmušti: Išklos takus gelumbe Jnš. Menės asla taip pat buvo išklota žvėrių kailiais A.Vien. Ežys pasidirba kinį, iškloja jį lapais, sausomis žolėmis ir lapkričio mėnesyje atsigula savo naujame patale Blv. Aš… …
26kloti — kloti, ja, jo 1. tr. SD333, R tiesti, dėti, guldyti ką ant paviršiaus: Lentas klojo ant tako Kp. Skyniau skyniau skynimėlį, klojau klojau klojimėlį Krkn. O ką kalba apynėlis, iš žemės dygdamas, iš žemės dygdamas? – Jei jūs manęs neprismeigsit, aš …
27liesvoti — ×liesvoti, oja, ojo intr. Kos47 užkloti liesvomis (salyklai džiovinti lentelėmis) …
28nukloti — tr. 1. aptiesti, apdengti, apdėti kuo: Visi suolai nukloti laikraščiais Pc. Tai aš nukločia kelelį drobelėm LTR(Klt). Stalas buvo valgiais nuklotas rš. Skujom, šakelėm ir šiškom nuklotą kepina saulė nenaudingą plotą A.Baran. Te nuklojo… …
29pakloti — tr. 1. R patiesti: Plytelės, lentelės iš marmuro asloj paguldytos, paklotos SD3. Padėjęs šaukštą, paklojo rankas ant stalo ir padėjo galvą I.Simon. Tik išaudė ir jau audeklus ant pievos paklojo Švnč. Priderėtų dar pri stalo pakloti ant žemės… …
30parkloti — tr. 1. parmesti, parristi: Lyg žolę ant žemės parklojo rš. Čia mes juos parklosim! Vd. O jei mane liga parklotų, ką tuomet reikėtų daryti? rš. 2. išleisti (pinigus): Visus pinigus parklojo besibylodamas Šl. kloti; antkloti; apkloti; atkloti; …
