tverke
1atverkti — atver̃kti, ia (àtverkia), àtverkė BŽ46, NdŽ; N, M 1. žr. apverkti 1: Vieno dar neàtverkėm, o jau kitą laidojam Al. 2. intr. iki valios, pakankamai verkti, prisiverkti: Ak tu mano, kiek aš àtverkiau! Ps. Reik kožną dienelę atver̃kt Arm.… …
2sutverkti — sutver̃kti, ia, sùtverkė tr. prastai susiūti, sukurpti: Tik ką sutverkta Klt. tverkti; sutverkti …
