tvī
121tvistas — tvi̇̀stas dkt …
122tvikstelėjimas — tvìkstelėjimas sm. (1) NdŽ → tvikstelėti 1: Bet ir tų spindulėlių mums pavydėjo rūsčioji pasienio sargyba, stropiai saugodama, kad nė vienas saulės tvikstelėjimas nebegaivintų mūsų skurdžios gyvatos A.Sm …
123tvikstelėti — tvìkstelėti, ėja ( i, ia RŽ, NdŽ), ėjo intr. RŽ 1. NdŽ trumpai sutviksti, blikstelėti: Dzidei akys aptemo, tik akyse tvikstelėjo, tartum šimtas žvakelių sužibo LzP. 2. suduoti, sukirsti: Tviksteli arkliams per šonus rš …
124tviksterti — tvìksterti, ia, ėjo intr. prk. užgauliai pasakyti: Jis man tviksterė[jo], tai kai ausin džiovė: sūnus, o aršiau šunes Vlk …
125tviksterėti — tvìksterėti, ėja ( ia NdŽ), ėjo Š žr. tvikstelėti 1: Kaip saulė tviksterėjo, ir dienojo takai sniego J. Rėdytojas, regėdamas tujau gaisrą tviksterėsiant, išsidangino S.Dauk. | prk.: Neprieteliai darganotie ar speiguotie dieną naktį turėjo… …
126tviktelėti — tvìktelėti, ėja, ėjo intr. dingtelėti, smilktelėti: Kaip tik pažvelgiau į moteriškės dideles juodas akis, tviktelėjo man į širdį, kad jas kaži kame esu matęs Pč …
127tvikterti — tvìkterti, ia, ėjo intr. nesmarkiai suduoti: Netvìkterk man šaka Vlk …
128tvikė — tvìkė sf. (2) M.Unt(Tv) kirvis loviams ar geldoms skobti, vedega …