tvī
101tvinktelti — tvìnktelti, ia, ėjo intr. staigiai parvirsti, pargriūti: Kai ažkliuvo koja, tai kai tvìnktelė[ja]u, net akysu suskibir[k]štė[jo] Ml …
102tvinktelėti — tvìnktelėti, ėja ( ia NdŽ), ėjo intr. Rtr, tviñktelėti NdŽ 1. DŽ sutvinksėti, suplastėti: Joneliui tvinktelėjo skausmu širdelė Žem. 2. siūbtelėti, plūstelėti: Tvìnktelėjo tiktai krau[ja]s į galvą Vkš. Nors krauju tvinktelėjusiomis akimis… …
103tvinkterėti — tvìnkterėti, ėja ( ia NdŽ, KŽ), ėjo 1. žr. tvinktelėti 1: Tvinkterėjo iš džiaugsmo jo širdis šlovingais jausmais TS1896,9(Vaižg). 2. žr. tvinktelėti 3: Su medžiu tvìnkterės par dalgį kartinį J …
104tvinkyti — tvìnkyti, ija, ijo intr. trankytis, daužytis: Visi dabar šoka galiopą, vis tvìnkija, vienas kitą stumdo ir stumdo Ml …
105tvirsinti — tvìrsinti, ina, ino NdŽ, tvir̃sinti KŽ 1. žr. tursinti 1: Kam tvìrsini čia savo rūrą, t. y. rūrą šonu pastatęs guli J. 2. Ser, FrnW žr. tvirslinti. tvirsinti; patvirsinti …
106tvirslinti — tvìrslinti, ina, ino intr. NdŽ, tvir̃slinti K.Būg, FrnW, KŽ eiti pasitursinus, turslinti: Kur tu tvìrslini, liūtai, t. y. eini išsiręžęs šlyvai J …
107tvirsterėti — tvìrsterėti, ėja, ėjo intr. įvirsti, nugriūti: Tvìrsterėjo jis į lovą patvirst J …
108tvirti — tvìrti, tvỹra ( sta), o RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ žr. tvirtėti 1: Ligonis tvìrsta, t. y. stipras darosi J …
109tvirtimas — tvìrtimas sm. (1) VĮ, NdŽ 1. atrama, ramstis: Tilto tvìrtimas BŽ594. 2. žr. tvirtybė 3: Stokis tvirtimas terpu vandenų ir atskirk vandenis nuog vandenų Ba1Moz1,6. 3. prk. paspirtis, nusitikėjimas: Ir stojosi Viešpats tvirtimu mano Ba2Kar22,19.… …
110tvirtinimas — tvìrtinimas sm. (1) K, Rtr, ŠT26, DŽ, KŽ; Sut, N, M, L → tvirtinti: 1. NdŽ Tvirtinimas akmenimis GTŽ. 2. Tvirtinimo varžtas SkŽ27. Tvìrtinimo apkaba FzŽ15. 3. tvirtinamasis įtaisas, sutvirtinimas: Jau pirmykštėje bendruomenėje buvo kasami… …
