tuvas
1valytuvas — valytùvas sm. (2) KŽ, valytuvas (1) Š, RŽ, NdŽ, FrnW tech. 1. prietaisas kam šveisti, švarinti: Stiklo valytuvas (automobilyje) DŽ1. Kombaino valytuvas KlK44,35. Griovių valytuvas ŽŪŽ90. Rato valytuvas – skardelė, nugramdanti nuo rato prilipusį… …
2bjaurėtuvas — scom. (1); SD255 begėdis, bjaurybė: Ot bjaurėtuvas, neturi sarmatos! Pn. Tas bjaurėtuvas visur pribjaurojo Kp. Mažas, o kokis bjaurėtuvas Arm. Buvo nečystais ir bjaurėtuvais DP54 …
3blerbėtuvas — sm. (1) 1. platus, išpliuręs drabužis ar apavas: Pasiuvo marškinius tokius blerbėtuvus KlvrŽ. Batas tura būti kaip batas, o ne koks blerbėtuvas, ka nu kojos kristų Vyž. ^ Kelnės didelės kaip blerbėtuvai Grg. 2. scom. drūtas, ištižęs žmogus,… …
4laikytuvas — laikytùvas sm. (2) NdŽ, laikytuvas (1) 1. DŽ, NdŽ prietaisas kam nors laikyti, turėti: Įdėjus korius, sekcijų rėmeliai įstatomi į rėmelius laikytuvus ir sudedami į magaziną sp. Atsukus dalgės pirštų laikytuvo plokšteles, uždedamas skardos lapo… …
5ravėtuvas — ravėtùvas, ravėtuvas dkt. Rañkinis ravėtùvas, ravėtuvas …
6ravėtuvas — ravėtùvas, ravėtuvas dkt. Rañkinis ravėtùvas, ravėtuvas …
7seikėtuvas — seikėtuvas, seikėtùvas dkt. Alaũs seikėtuvas, seikėtùvas …
8seikėtuvas — seikėtuvas, seikėtùvas dkt. Alaũs seikėtuvas, seikėtùvas …
9aplankytuvas — aplankytuvas, ė smob. (1) lankytojas: Kurs ligonį lanko, bus aplankytuvas J …
10apmazgytuvas — sm. (1) priemonė pririšti prie staklių audeklui, pradedant ir baigiant austi, mazgytuvė, atvaržytuvė: Apmazgytuvas yra iš audeklo galo padarytas su supintais galais J. Be apmazgytuvo negal pradėti nei užbaigti austi Užv …
