troškuoti
1troškuoti — troškúoti vksm. Tù pirmà labai̇̃ troškavai̇̃, tai dabar̃ gérk …
2troškuoti — troškuoti, uoja, ãvo Rtr, DŽ, NdŽ, intens. trokšti: 1. Jau tu pirma labai troškavaĩ, tai dabar gerk Kp. Troškuoja kaip nuo silkių Trgn. 2. LL303, Gl, Vdžg Kūdikis troškavo sunkiai ir mirė iš troškulio J. Jis atbėgo troškuodamas BŽ151.… …
3troškavimas — 2 troškãvimas sm. (1) K, KŽ 1. → troškuoti 2: O tas kosėjimas, troškavimas, net užmėlynuodavo … vos tik begali atsikvėpti Žem. 2. K → troškuoti 3: Troškavimą vargingųjų išgirsti CI552 …
4aptroškuoti — Jnš, Užv intens. aptrokšti 3: Atlėkusi aptroškavo viską Krš. troškuoti; aptroškuoti; įtroškuoti; ištroškuoti; patroškuoti; pritroškuoti …
5gokšėti — gokšėti, i, ėjo intr. 1. Bsg žr. gokčioti 1: Parsivalgęs gokši, t. y. noria vemti J. Kas negalia išvemti, tas gokši J. 2. troškuoti, vos kvapą atgaunant kalbėti: Išsigandus nepašneka kap reik, tik gokši Gs. gokšėti; atsigokšėti; nugokšėti …
6ištroškuoti — 1. intr. Š praleisti (laiką) trokštant. 2. intens. ištrokšti 5: Ištroškãvo, kas ant širdies buvo Krkl. | refl. tr.: Troškavo troškavo bobutė, kol išsitroškãvo visus vargus, visas bėdas Sml. 3. tr. Š sunkiai, dūstant išnešti, išvežti: Brolis… …
7patroškuoti — 1. tr. pakalbėti: Vienos bobos ką patroškuojam, kas sugaudys Akm. 2. intr. pasišnekučiuoti: Atleka ta bobikė, patroškuojam Krš. troškuoti; aptroškuoti; įtroškuoti; ištroškuoti; patroškuoti; …
8pritroškuoti — tr. uždusus, greitai pripasakoti: Prišnekėjo, pritroškãvo visa ko Krš. troškuoti; aptroškuoti; įtroškuoti; ištroškuoti; patroškuoti; pritroškuoti …
9troškoti — troškoti, oja, ojo = troškuoti 3: Troškokim to, kas ant pakajaus dera CII107 …
10troškyti — troškyti, o ( ija), ė ( ijo) N žr. troškuoti 3 …
- 1
- 2
