triūsingas
1triūsingas — triūsìngas, a adj. (1) NdŽ, DŽ1 1. daug triūsiantis, stropus, darbštus: Triūsìnga gaspadinė KII125. triūsìngai adv. KI444. 2. daug darbo, triūso reikalaujantis; sunkus, varginantis: Triūsingų ir sunkių darbų mechanizavimas ETŽ …
2triūsingumas — triūsingùmas sm. (2) DŽ1 → triūsingas: 1. KI369,598. 2. ETŽ …
3trūsingas — trūsìngas, a adj. (1) K, NdŽ žr. triūsingas: 1. N, K, KŽ. trūsìngai adv. KŽ. 2. N, KŽ Nei jokį trūsingą darbą toje (šventoje dienoje) neturite dirbti RB4Moz 28,18 …
