trakštelėti
11sutraškėti — sutraškėti, sùtraška, ėjo intr. 1. LL315, Skr trakštelėti lūžtant, plyštant, skylant ir pan.: Sutraškėjo lūžtanti šaka DŽ1. Sutraškėjo, sulūžo kažkas NdŽ. Suriko nesavu balsu Laurynas, išgirdęs, kaip sutraškėjo jo rankos kaulas, ir apalpęs… …
12taukštelėti — taukštelėti, ėja ( ia Š, NdŽ; KŽ), ėjo DŽ, taũkštelėti; G116, 1. intr., tr. Š kiek suduoti, trinktelėti: Taukšt par kaktą su šaukštu i taukštelėjo Vkš. Lazdele taukštelėjo Martynukui per pakaušį rš. Taukštelėsu par ėstuvus, ir apsistosi lojęs… …
13trakštelėjimas — tràkštelėjimas sm. (1); Ser → 1 trakštelėti 1: Tokį jautrų paukštį ir menkiausias trakštelėjimas gali pabaidyti rš. Jis sulig lengviausiu kokiu trakštelėjimu pašokdavo iš lovos rš. Tuo momentu pasigirdo elektrinio užrakto trakštelėjimas sp …
14trekštelėti — trèkštelėti, ėja ( ia KŽ), ėjo DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ 1. žr. 1 trakštelėti 1: Kaip suspaudė, net trèkštelėjo šonkaulis Krs. Kai čiuožė, trèkštelėjo [ledas], i jisai vandeny Jrb. Slinko mišku labai atsargiai, bijodami, kad po kojų netrekštelėtų nė… …
15trikštelti — trìkštelti, ia, ėjo intr. lūžtant trakštelėti: Staiga trikšteli ir ant žemės nukrinta šukelė ašmenų rš …
- 1
- 2