tręšti
121ravėjimas — sm. (1) K, Trk, PnmR; M → ravėti 1: Geriausia tręšti [linus] tuoj po pirmojo piktžolių ravėjimo J.Krišč. Maža žolių [darže], mažas ravėjimas Ėr. Turi savo ravėjimo ir kaukozo cukrinius dirba Skp. Galėtumi tų sėtinių uždiegti – reik ravėjimo Grg.… …
122salietruoti — salietruoti, uoja, ãvo tr. Vdžg, Mžš tręšti salietra: Reiks šįmet bulves salietruot Jrb. Šituos diegus tai niekas nesalietrãvo Brt. ║ pridėti salietros, barstyti su salietra: Tą meisą salietruo[ja] Lž …
123skiesti — skiesti, skiedžia (skieda), skiedė (skiedo) K, Š, Rtr, skiẽsti Srv; R, N, M, L 1. DŽ tr. daryti skystą, skystesnį: Skiedžiu košę vandenimi J. Dirbdamas alų, nebskiedžiau, nenorėjau praskiesti – tebūnie tirštas J. Pienu skiesta bulvinė košė kitur …
124smėlis — smė̃lis sm. sing. (2) J, Rtr, DŽ, Grž, Rm, E(PI), Upt; M, A1884,130, L, smėlys (4) Rtr, DŽ, Adm, Upn, Jon, smėlìs sf. (4) Erž nj. 1. Kos135, Rtž biri, smulki nuosėdinė arba nuotrupinė uoliena; žemė iš tokios uolienos: Lakusis smėlis GTŽ.… …
125sutrešti — sutrèšti intr. NdŽ 1. CII660, Sut, N, M, LL235, J.Jabl(Ilg), BŽ97, KŽ supūti, sutrūnyti, sudūlėti: Skepeta visai sutrẽšusi KII311. Ištręšta pusėj liepos [kriaušės] ir veikiai sutręšta P. Ma[n] roputės jau sutrẽšusios Vrt. Nėra kirmėlių, bet… …
126sutrėsti — sutrė̃sti, sùtresia, sùtrėsė intr. NdŽ daugeliui subėgti, sueiti. trėsti; aptrėsti; atitrėsti; ištrėsti; nutrėsti; patrėsti; partrėsti; pertrėsti; sutrėsti; užtrėsti …
127sutręšti — 1 sutrę̃šti, ia (sùtręšia), sùtręšė tr. NdŽ 1. daug priberti, pridėti trąšų. 2. sunaudoti visas trąšas. | refl. NdŽ. tręšti; aptręšti; įtręšti; ištręšti; nutręšti; …
128trandyti — trandyti, ìja ( ỹja Nm, Gs), ìjo intr. Rtr, NdŽ, FrnW 1. DŽ, KŽ būti trandžių graužiamam, ėdamam, kinivarpoti: Beržai labiausiai trandìja Dkš. Medis trandìja DŽ1. 2. Š virsti trūnėsiais, trešti: Siena trobos trandìja J. Ant seno kirstas… …
