tręšti
101nutrešti — nutrèšti intr. KŽ; N, Š sudūlėti, nutrūnyti, nupūti: Šaka, šmotas medžio nutrẽšo greit J. trešti; aptrešti; atitrešti; įtrešti; ištrešti; nutrešti; patrešti; pertrešti; pritrešti; …
102nutrėsti — nutrė̃sti, nùtresia, nùtrėsė 1. intr. FrnW, KŽ, Plt nubėgti, nueiti: Ar eisi į vaisčių ar į mokslavietę, ar nutrėsi į sūdą ar į palicijos butą – ant kožno žingsnio rasi svetimus žmones A1884,360. Vilkas į girią nùtrėsė NdŽ. 2. tr. nusiaubti,… …
103nutręšti — 1 nutrę̃šti, ia (nùtręšia), nùtręšė tr. 1. Sut, A1884,78, M, L, J.Jabl(Ilg), Š, DŽ, FrnW, KŽ, Grž gerai priberti, prikratyti, pridėti trąšų: Nutrę̃šk lauką mėšlu, tai gerai derės javai! NdŽ. Nùtręšė laukus gerai Dglš. Turėsi gerą mėšlą, gerai… …
104nutręšti — 2 nutręšti žr. nudręžti: Ar čia seniai vaikuo pasiuvom apsiaustą, o jau ir nutręšė Pgr. Tam galgonuo gero drobužio duoti negal, bo vis tiek nutręš Tn. tręšti; aptręšti; nutręšti …
105partrėsti — partrė̃sti, par̃tresia, par̃trėsė intr. parbėgti, parlėkti: Musint šunies trėsena i par̃trėsei teip greitai iš Darbėnų Dr. trėsti; aptrėsti; atitrėsti; ištrėsti; nutrėsti; patrėsti; partrėsti; pertrėsti; sutrėsti …
106patrešti — patrèšti intr. 1. Lex97, Q566, B, N, I, K, DŽ, NdŽ, KŽ, Up, Vvr, Prk, Pc, Vad, Ūd kiek aptrešti, papūti, apipūti, aptrūnyti: Patrẽšęs balkis, patrẽšusi dantis KII70. Tavo rąstas patrẽšo beguledamas J. Kas patrẽšęs, tas patrẽšėlis J.… …
107patrėsti — patrė̃sti, pàtresia, pàtrėsė intr. 1. NdŽ kurį laiką bėgti. 2. NdŽ greitai pabėgti, pasprukti. 3. refl. N, KI201, NdŽ, KŽ pasirujoti, pasibėgioti: Kalė pasìtrėsė K. 4. padūkti, pašėlti: ^ Jurgutis ir Marutė laksto kaip patrėsę su kaimyno… …
108patręšti — 1 patrę̃šti, ia (pàtręšia), pàtręšė tr. DŽ, KŽ, GrvT43, Strn, Gs, Dl; ŽŪŽ56 paberti, pakratyti, padėti trąšų: Patręštų̃ pievų šienas NdŽ. Ka mat suvargo [gėlės], perniai nepàtręšiau Sdb. Sako, labai geri buvę kviečiai – mat patręštì gerai Kp …
109perpuvos — sf. pl. (1) puvenos: Geriausias azotinių trąšų šaltinis – įvairios perpuvos sp. Perpuvos tinka tręšti visoms daržovėms rš. Liesos dirvos pavasarį tręšiamos mėšlo perpuvomis arba amonizuotomis durpėmis sp …
110perpūti — intr. 1. K kiaurai, visam supūti: Kaip obūlys pūni parpūni, taip i senas Grd. Parpuvę pamidorai Dr. Tik pusiau teperpuvusios lentos NdŽ. 2. pavirsti puvenomis: Susmulkinta velėna net du kartus greičiau perpūva rš. Negalima dirvų tręšti šviežiu… …
