tikras
31griuvėlis — griùvėlis, ė smob. (1) kas nuolat griūva, sugriuvėlis, ištižėlis: Jis tikras griùvėlis – virsta ir virsta Grz. Ans tikras griùvėlis Slnt …
32gyvas — gyvas, à adj. (3) 1. turintis gyvybę, gyvenantis, nemiręs: Aš regiu jį gyvą, vedantį minias į kovą S.Nėr. Likau gyvas, sveikas ir džiaugiuos Dbk. Gyvumo gyvas, bet nebesu sveikas Šts. Žmogus nei gyvas, nei miręs S.Dauk. Mano motyna dar gyvà K.… …
33išvaikščioti — 1. intr. N, K, M, L, LL 167,173, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Vkš, Šv, Erž, JT387 vienam po kito, visiems išeiti, išsiskirstyti: Visi talkininkai klegėdamys numon išvaikščiojo M.Valanč. Padėjo darbą, suklaupę sukalbėjo poterus ir išvaikščiojo gulti Žem. Visi …
34išvirsti — išvir̃sti intr. 1. D.Pošk, DŽ, NdŽ, KŽ pargriūti, parpulti ant žemės, ant šono: Argi tasai, kursai išvirsta, nebatsikela I. Bubt ir išvir̃to sūnus beeidamas J. Iš kulšei koją esu išdaužusys, išvirtau ant ledo Ms. Ans išbalo išbalo, aukštynelkas… …
35jurzdikas — ×jùrzdikas (l. juryzdyka) sm. (1) 1. kaimo ar miestelio dalis, kur gyvena neturtingesnieji; plg. jurisdika: Tai tikras jurzdikas: trobelės visų menkos, sulūžę, sugniužę Dkš. Einu į jùrzdiką pasisamdyti darbinykų Švn. 2. subruzdimas, sumišimas,… …
36kalnai — sm. pl. (1) bažn. kryžiaus kelių giesmės, giedamos per tam tikras apeigas arba budynėse: Pradėjo kalnus giedoti Vkš. Uždegė žiburį ir taisėsi kalnus giedoti LzP. Kalnų giesmes gieda par budynes Šts. Be kalnų tiką̃ (tikintieji) nelaido[ja] Krš. ◊… …
37kemzlys — kemzlỹs sm. (4) 1. neūžauga: Ten ir vyras – sprindinis: už kupsto užeina, ir nematyt – tikras kemzlỹs Jd. 2. apipuvęs stuobrys: Ar seniai čia buvai vyras kaip ridikas, dabar tikras kemzlys Rs …
38kertukas — kertùkas sm. (2) 1. Ss mažas kirvukas, kuriuo kapoja arkliams dantų užėdas. 2. MŽ, R, N, K, K.Būg, Š, NdŽ zool. panašus į pelę žvėrelis, karstas, kirstukas (Sorex araneus): Kertukai toki, kap pelės, tik per nugarą su juoda juosta Lzd. Taip… …
39kliunkus — kliuñkus sm. (2) kliunkis, liurbis: Su tokiu kliuñkum aš nešneku Alk. Tikras kliuñkus – pasižadėjo ir neateina Br. Tas jų vyras tikras kliuñkus (nerangus) Gs. Aš už tokio kliuñkaus neisiu Gs …
40knapas — knãpas scom. (4) J 1. kas eidamas knapsi, klumpa, griuvinėja, nevikrus žmogus: Ot knãpas – kur tik eina, ir griūva Kp. Nu tau knãpas – nė per slenkstį neperlipa! Vb. Toks knãpas dar išgrius Ėr. Ė, iš tavęs tikras knãpas, nė nepaeini gerai Sb …
