tesia
121datęsti — ×datę̃sti, ia (dàtęsia), dàtęsė (hibr.) 1. tr. pabaigti vilkti iki kokios vietos: Sūnus spėjo pabėgt, o tėvą [kazokai] dàtęsė dvaran Žln. 2. intr. išsiversti: Nor kaip in rugių datęstùm su duona! Lp. 3. intr. įstengti gyventi, išgyventi: Lig… …
122gargalėnas — sm. d. gargalius: Šiaučius, šiaučius gargalėnas tęsia pačią per velėnas Slk …
123iškaisti — 3 iškaĩsti intr. 1. įšilti: Saulėje gražiai iškaitęs žydi mūsų vynuogynas rš. 2. įšilti (apie organizmus) nuo judėjimo, šilumos: Iškaito, net jį prakaitas išmušė Sz. Išgerk liepos žiedų, apsiklostyk ir gerai iškaĩsk, tada sveikas būsi Lš.… …
124išverkti — išver̃kti, ia (ìšverkia), ìšverkė Rtr, NdŽ, KŽ; Sut, N, M, LL203 1. tr. NdŽ verkiant išlieti (ppr. daug ašarų): Ìšverkiau visas ašaras DŽ1. Kiek aš del vaikų ašarų ìžverkiau, vai, vai! Onš. Žinom juk, želėk Dieve, kaip mūsų gadynė, ašaras… …
125ketvergis — 2 ketvergis, ė adj. (smob.) (1) 1. KlG75, NdŽ ketverių metų (ppr. apie arklius, rečiau apie galvijus): Ketvergis jautis K. Mūsų širmoji jau ketvergė Ds. Ketvergė kumelė Aln. Jo gražuolė kumelaitė, ketvergė, nestygo vietoje rš. Mano širmis buvo… …
126laiviuoti — laiviuoti, iuoja, iãvo intr. kalbėti patęsiant; žemaičiuoti, suokti: Veliuoniškiai laiviuoja Ilg. Laiviuoja kaip užnemunietis Ilg. Kurs kalbant tęsia žodį, ištardamas l vietoj ł („leisti“ vietoj „laisti“), tas laiviuoja J. Ansai žmogus ne iš… …
127laivys — laivỹs, ė̃ smob. (4) Jrb kas laiviuoja: Kas laiviuoja, tęsia žodį ištardamas, tas laivỹs J. Jie tikri laiviaĩ – laiviuoja Skr …
128lobas — sm. (1) 1. K.Būg, Lz dauba, slėnys, loma: Lobas tarp dvie[jų] kalnų esti Gdr. Ale kai mūsų kaimas tokiam lobe, tai kareiviai jo nė neužmatė Šš. Pasėjau grikį žemam lobe Klt. Lobẽlin auga geriau nauda Brsl. Lobuke ežeriukas nedickas Švnč. Kas… …
