svečias
51žmonėtis — vksm. Žmonėtis vieníems pas kitùs, po pasáulį, po svečiàs šali̇̀s …
52akis — akìs sf. (4) 1. regėjimo organas: Ãkys mėlynos, melsvos, juodos, rudos, pilkos, žalsvos, tamsios Rm. Kęstutis lyties buvo aukštos, sausas, akys žiburiuojančios, skaisčio veido S.Dauk. Balkšvos ãkys (išgėręs), ką jis bematys? Kp. Vaiko ãkies… …
53ankstybas — ankstybas, a adj. (1), à (3) Š, Ds, Mlt, Gs; R 1. žr. ankstyvas: Šįmet mūsų ankstybas vasarojus Lp. Ankstyba dar valanda M.Valanč. Ankstybi javai kartais geresni, kartais blogesni J. Ankstybos roputės K. Ankstybos kriaušės B. Šiemet šėmmargė yra …
54anta — antà praep. su gen. žr. 1 ant: 1. Sėdi antà suolo Bd. Augo liepai antà šito kalno Arz. Jeigu liekti šaukštas anta stalo, bus svečias Lp. 2. Karves paleidom antà pievos Drsk. Rūbais savo klostė tau anta kelio Mž162. 3. žr. 1 ant 6: Baras antà …
55antrakartis — antrakar̃tis, ė adj. (2) 1. antrą kartą atvykęs: Antrakar̃tis, nebe pirmakartis, svečias Grž. 2. antrojo košimo (apie alų): Pirma išgerkime antrakar̃tį [alų], o paskui pirmakarčiu pasigardžiuosime Šl. 3. antrojo dygimo: Jau pradėjo žydėti ir… …
56apdalinti — apdalìnti žr. apdalyti 2: Ana ubagus apdalìno J. Apdalino žmones žeme Krm. ◊ gerù žodžiù apdalìnti pakalbinti: Šeimininkas, visus namiškius geru žodžiu apdalinęs, glosto ir gerina šunelius S.Čiurl. rañką apdalìnti pasisveikinti (iš eilės) …
57apdaryti — tr. 1. didumą darbų nudirbti, apdoroti: Eik tu mano darbus apdaryk Lp. 2. apdoroti, apvalyti: Jau ir anys vasarojų nuo laukų apdãrė Ds. Kad apdaryt šienas šiąnedėl! Sdk. Apdaryk truputį šalines, rugius ryt vešme Mlt. | refl.: Su šienu nebe… …
58apdažnis — ãpdažnis, ė (= apdažnys?) adj. (1) apydažnis: Ãpdažnis svečias Jnšk. ãpdažniai adv.: Ãpdažniai pas mum jis lankauja Jnšk …
59apkepti — 1 apkèpti, àpkepa (apkem̃pa), àpkepė 1. tr. truputį kepti. | refl. tr.: Ką padarysi, žalį neprarysi – reik apkepties Ggr. 2. intr. paviršium su pluta iškepti: Viršus duonos àpkepė gerai, o apačia nesukepė J. Taip gražiai pyragai àpkepė, –… …
60apkraulinti — apkraũlinti tr. 1. apkrauti: Divonais apkraũlino (apkrovė, išpuošė) tą kambarį Mtl. 2. prk. apvogti: Mane pereitą naktį gražiai apkraũlino Nč. Mane apkraũlino (paėmė pinigus), ir eik grynas Lp. Vagiai norėjo apkraulyt kromo Knv. 3. refl.… …
