suvartoti
1suvartoti — suvartóti vksm. Suvartóti visàs mai̇̃sto ãtsargas …
2suvartoti — tr. 1. K, LL63,234, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1 išeikvoti poreikiams tenkinti: Pasiryžk, suvartok (išgerk) tų žolikių pakiuką i pagerėsi Krš. Vienus vaistus suvartojau, dabar reikia kitokių Krs. Priegimtinėje ūkėje antai ką žmogus pasitaisydavo, tą jis… …
3susėti — tr. 1. M, Š, Rtr, NdŽ suberti sėklą į išpurentą dirvą: Morkus par tankiai susėjo Krš. Vakar susėjom miežius Ds. Žmogelis … pradėjo ant berno bartis, kad negerai susėjo BsMtII7. Retai susėjo kalne kvietelius BsO324. | refl.: [Sujaugta su pelenais] …
4išvartoti — tr. Š 1. N, Rtr, DŽ, KŽ žr. suvartoti 1: Visus liepo žiedus išvartojau Ėr. Savo medų niekados neišvartodavau Tlž. Duok mums sveikiems juos (javus) suvalyt ir džiaugsme išvartoti brš. ║ Neišvarto[ja], velniai, žemės, o žmoguo, senysims neduoda Jdr …
5nuvartoti — 1. tr. naudingai suvartoti: Negaliu žemės benuvartoti – paduosiu sūnuo Dr. 2. tr. išleisti, išeikvoti: Kad vagia, tai moka ir nuvartot Trgn. Peningus betaig mezliauninkai netur ant savo naudos nuvartoti prš. ^ Ne tas vagis, katras vagis, ale… …
6suadyti — tr. 1. sutaisyti, sulopyti prakiurusias kojines, pirštines ar ką kita: Kiek tik buvo prakiurusių pirštinių, visas jau suãdė Gs. 2. K adant suvartoti visus siūlus: Nebeturiu kuo kojinių užtaisyti, visus siūlus suadžiaũ J.Balč. 3. apipinant,… …
7suvalgyti — 1. tr. SD1215, H, H156, R, R34, MŽ, MŽ45, Sut, N, K, M, Š, L, LL176,323, Rtr, DŽ, KŽ, LD140(Dbč), Lt valgant viską ar dalį suvartoti: Mes suvalgom, mum neatlinka Mžš. Pats duonos užsiminkei, pats suvalgei Šd. Kiek čia pareidavom perkalėdžiu:… …
8suvartojimas — sm. (1) 1. LL63,234, Rtr, NdŽ, KŽ → suvartoti 1: Vieno gyventojo pagrindinių maisto produktų suvartojimas vidutiniškai priartėjo prie moksliškai pagrįstų [maisto] vartojimo normų LTEI385. Sveikame organizme turi būti pusiausvyra tarp vandens… …
9sušerti — 1 sušerti, sùšeria, sušėrė 1. tr. K, Š, NdŽ, KŽ suduoti, suvartoti pašarą: Visą savo šieną jau sušėrėm N. Sušėriau pašarą visą su gyvuoliais J. Kiek prikulia, tiek sušeria Lš. Dobilus jau sušėriau, šeriu šieną Klt. Arklium (dat.) geresnį pašarą… …
10apeiti — apeĩti; SD196 1. tr., intr. einant aplink apsukti: Daržą apeĩti K. Buvo didelis miestas, per tris dienas apeinamas rš. Apėję aplinkui, pamatėme beužlipančius Blv. Aplink rugius apejom Vkš. | Apeĩnamas pušynas (nedidelis) Rd. ^ Drūtas vyras –… …
