susipinti
1sušipinti — 1 sušìpinti tr. NdŽ visai atšipinti. šipinti; atšipinti; nušipinti; pašipinti; prišipinti; sušipinti …
2sušipinti — 2 sušìpinti tr. 1. NdŽ smulkiai suskaldyti. 2. sudaužyti: Sušìpino visus langus, šaudydami iž oro Vlk. šipinti; nusišipinti; sušipinti …
3suvyti — 2 suvyti, sùveja, suvìjo tr. 1. Sut, N, Š, Rtr, DŽ susukti į kamuolį, į ritinį: Suvyk sūlus į kamulį J. Visus suvijaũ [siūlus], nė sprindinyko nenumečiau Aln. Kamuolin sùveji ben du matku, tris matkus Kp. Sùveja siūlus an krijelio Prn. An… …
4atšipinti — 1 atšìpinti K, Š; M, L caus. atšipti: 1. Q513, SD1175, R345, MŽ462, Sut, N, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1 Atšìpinau kirvį prie eglinių medžių J. Katras mano peilį atšìpino? Dkš. Tiek atšìpintos tos žirklės, kad nieko neima Pc. | prk.: Geluo smerties… …
5išmastyti — tr. 1. išpinti, išleisti (supintą kasą): Gelsvą kasą išmastysiu, vainikėlį pabarstysiu KrvD219. Geltona kaselė jau yr išmastyta, šilko kaspinėliai jau yr ištraukyta (d.) Vlk. 2. atraišioti, išardyti ką įpintą, pinant padarytą: Tik žiedelius… …
6nusišipinti — 2 nusišìpinti tr. Vl: Nusišìpinti yra atsiskelti J. šipinti; nusišipinti; sušipinti …
7nušipinti — 1 nušìpinti KŽ žr. 1 atšipinti 1: Šepetys yra tiek nušìpintas, jog nieko nebekimba į plaukus NdŽ. šipinti; atšipinti; nušipinti; pašipinti; prišipinti; sušipinti …
8pašipinti — 1 pašìpinti NdŽ; Ser caus. pašipti. ◊ akìs pašìpinti patirti gėdą: Gerai pašìpins akìs, baika! Mlt. nagùs pašìpinti gerai pelnyti: Pernai jis pašìpino nagùs Smn. šipinti; atšipinti; nušipinti; pašipinti; prišipinti; …
9pindinėti — 1 pindinėti, ėja, ėjo iter. dem. pinti 2: Kumet pati išmoksi plaukus susipinti?! Mun jau pakyrėjo tave pindinėti Vkš …
10prišipinti — 1 prišìpinti caus. prišipti. ◊ akìs prišìpinti pakankamai patirti gėdos: Kai pradėjau dėt visa ką iš eilios, gerai prišìpino akìs Mlt. šipinti; atšipinti; nušipinti; pašipinti; prišipinti; sušipinti …
