susikrauti
1nusukti — nusùkti, nùsuka, o (nùsukė) 1. tr. N, K, DŽ, Brs, Dgč, Aps sukant, kreipiant nulaužti, nutraukti: Sukinėjo durų rankeną ir nùsukė NdŽ. Jis nusùko raktą J. Nùsukiau raktelius, jis šmaukš ir padarė naujus Rm. Vieną naktį atėjo vagis, nusuko… …
2pavarlinėti — intr. NdŽ 1. pasigaudyti varlių: Išgąsdino jas gandras, atlėkęs pavarlinėti LzP. Tai buvo tik paprastas garnys, atskridęs jo pievon pavarlinėtų rš. | refl.: Ten sodžius didelis, galės sau [garnys] lizdą susikrauti ir pasivarlinėti rš. 2. prk.… …
3savikrovis — savìkrovis, ė adj. (1) DŽ automatiškai prisikraunantis (apie mechanizmus): Taip sudėtus rąstus labai patogu susikrauti savikrovėms automašinoms sp …
4sukalkėti — intr. med. susikrauti kalkėms uždegiminiame židinyje: Plaučiai sukalkėjo DŽ. kalkėti; apkalkėti; sukalkėti …
5sulaiškuoti — tr. išauginti, sudaryti laiškus: Bėda man (linui) vienam augti: ir laiškeliai sulaiškuoti …, ir žiedeliai susikrauti TDrV143. laiškuoti; sulaiškuoti …
6sunešti — sunèšti, sùneša, sùnešė, sanèšti, sàneša, sànešė Prn 1. tr. SD456, R419, K paėmus, užsidėjus sugabenti į vieną vietą: Sunèšk in vidų drabužius J. Kada jūs suneštat rugius teip nešiodami?! Ds. Gerai, kad sùnešėm bulbojus Gg. Sanešiau… …
7susikrominti — ×susikrominti tr. susidėti, susikrauti: Susikromino visus daiktus ir išvažiavo Vv. krominti; pakrominti; susikrominti …
8susikromuoti — ×susikromuoti tr. susikrauti, susikraustyti: Ir susikromãvo viską kaip pelė į urvą Skr. Daiktus susikromãvęs išvažiavo Dov. kromuotis; susikromuoti …
9užgalis — ùžgalis sm. (1) K, užgalỹs (3b) BŽ150, LKAI110(Jdr), ūžgalis (1) Skr 1. NdŽ, KŽ, DŽ1 vieta už galo: Pamesk tus batus lovos ùžgalė[je] Vkš. 2. kraštas, pakraštys: Plūgą palikau pačiame ùžgalė[je] Up. Šlapi yra dirvų ùžgaliai, neįbrendami Dr.… …
10vertikai — ×vertikai (germ.) sm. pl. (1) spinta baltiniams: Į vertikus galėjo susikrauti vešę Klp …
- 1
- 2
