surus
61TFSURAA — Titi filius Surus augur Aulus …
62apkrešėti — 1 apkrešėti, àpkreši (àpkreša Š), ėjo intr. BM425 aplipti kuo sukrešėjusiu, apkrekėti: Lūpos suskilusios ir apkrešėjusios krauju J.Balt. Veidas kraujais apkrešėjo, kol daktarą pasiekė Grž. | Vanduo čia buvo sūrus kaip ugnis, o pakraščiai… …
63apysūris — apysūris, ė adj. (1) gana sūrus: Šiandien apysūris sviestas Grg. apysūriai adv.: Apysūriai pavalgiau, dabar gert noriu Ėr. Jų visi apysūriai mėgsta Gs …
64druska — druskà sf. (2) 1. sing. SD1171, SD346, R, H, K sūrus mineralinis junginys (natrio chloridas) vartojamas maistui nuo gedimo apsaugoti ir paskaninti: Vietoj valgomosios nupirko gyvulinės drùskos Kp. Tik druskos nepadaugink, vyrai nevalgys Švnč.… …
65druskuotas — druskuotas, a adj. (1) 1. aplipęs, apsitepęs druska: Druskuotas maišiukas Rm. Mano rankos druskuotos Rdm. 2. K druskingas, sūrus: Smerties marios yra taip druskuotos, kad visi sunkūs daiktai tose plaukia Jrk. Jis puodus su druskuotu vandeniu… …
66gėlus — gėlùs, ì adj. (4) 1. žr. gėlas: Aš mėgstu tiktai gė̃lų pieną Brž. Sūrus vanduo lėčiau garuoja kaip gėlus rš. 2. prk. skaudus, nemalonus: Labiausiai kankino jį trobos tyla, tyla gėli Pč …
67karčiasūris — karčiasū̃ris, ė adj. (2) kuris karčiai sūrus: Didžiuliai karčiasūrio vandens plotai vandenynais praminti J.Jabl …
68mėčiavotis — ×mėčiavotis, ojasi, ojosi (hibr.) Lnkv žr. mėčiakotis 3: Valgyk, nesimėčiavok Brž. Kad vis mėčiavojies: tai jam mėsa negardi, tai barščiai sūrūs Paį. Nesimėčiavok – geriau niekur nerasi Vb …
69nuvirti — 1 nuvìrti, nuverda, nùvirė Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; SD222,425, Sut, N, RtŽ, M 1. intr. Dglš, Lp virinant, kaitinant nusekti: Pažiūrėk, gal jau nùvirė vanduoj nuo burokų Pv. Ilgiau virini – labai nuverda Krš. Nuvìrs, i būs mažai: įpilu daugiau… …
70pabėrimas — pabėrìmas sm. (2) 1. → paberti 1: To vieno pabėrìmo salyklo bus maža Rm. | refl.: Per sūrus druskos pasibėrimas kenkia ir priartina kai kurias ligas rš. 2. vienu sykiu paberiamas į krosnį grūdų kiekis džiovinti: Da vienas pabėrìmas bus, paskui …
