sulygti

  • 1sulygti — sulýgti vksm. Sulýgau méistrą už šim̃tą li̇̀tų …

    Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • 2sulygti — 1 sulygti 1. tr., intr. BzF136, JV1040 suderėti (perkant, parduodant): Žmogus sulygo ožiuką ir nupirko S.Nėr. Už tą darbą sulygome trisdešimt rublių Gr. Sulykiam po trisdešimt penkias kapeikas literį Trk. 2. tr., intr. Up sutarti, suderėti dėl… …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 3įderėti — 1 įderėti, į̃dera, ėjo 1. tr., intr. derantis susitarti, sulygti: Nieko negali žmogus įderėti, tokios šiandien viso ko brangios kainos Š. Man nepatogu buvo iš svetimų rankų išplėšt – moteris daiktą buvo jau įderėjusi Plv. ║ derantis įlygti, tam… …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 4antlygti — 1 antlygti (ž.) intr. lygstant išsiderėti, gauti: Antlygti norėjau, bet pirklys nėko nepridėjo Šts. lygti; antlygti; aplygti; atlygti; įlygti; išlygti; nulygti; palygti; pielygti; …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 5apkalbinti — tr. 1. suderėti, sulygti: Jau bernioką apkalbinau, tik be mėnesio dar neketina eiti [tarnauti] Grž. | refl. tr.: Jis jau apsikalbino tarnaitę naujiem metam Rz. 2. žr. apkalbėti 4: Apkalbintam duok kantrybę JD838. | refl.: Apsikal̃binom kalboms… …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 6aplygti — 1 aplygti tr. Š beveik sutarti, suderėti dėl kainos perkant: Aplygo karvę rš. lygti; antlygti; aplygti; atlygti; įlygti; išlygti; nulygti; palygti; pielygti; …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 7atlygti — 1 atlygti 1. intr. užmokėti, atsiteisti, atlyginti: Už tą darbą ar kiek atlygo ar neatlygo, tai nežinau Brž. 2. intr. darytis nelygiam: Žmonės vėl pradėtų atlygti Ėr. lygti; antlygti; aplygti; atlygti; …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 8išderėti — 1 išderėti, ìšdera, ėjo 1. tr., intr. R sutarti, sulygti, derantis išprašyti: Užmokėjo išderėtą algą A1883,43. Išderėjau sau dienas J. Pusbernį pernai kai vadino, išderėjo ir karves melžti Srv. Piršlys visada išdera didesnį pasogą Rm. | refl. tr …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 9iškalbėti — iškalbėti, ìškalba, ėjo 1. tr., intr. papasakoti, apsakyti, išsakyti: Istorijų visokių tu gali iškalbėt Dglš. Bet senis Vilkas jau yra iškalbėjęs viską I.Simon. Kalbom [žodį] iškalbėsiu, giesmėm išgiedosiu BM450. Tu toktai nereiškei… …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 10išlygti — 1 išlygti 1. tr. BzF136 sutarti dėl kainos perkant. 2. intr. Š tariantis išsiderėti, išreikalauti: Jie (liberalai) … dar išlygt norėjo, kad visai Dievo žodžio šuilėse nebturi mokinama būt TP1881,38. | refl. Š: Išsilygau, kad muni vaikai muno… …

    Dictionary of the Lithuanian Language