sukrauti
21griūtelėti — griūtelėti, ėja, ėjo intr. sugriūti: Griūtelėti gal medžiai sukrauti, ir jau subrazdėjo J …
22grėdai — grė̃dai sm. pl. (2) 1. tvarto, klojimo lubos iš karčių: Jų visi grė̃dai rugiais apipilti Šv. Atnešk avižų nuo grė̃dų Škn. Klėty ant grėdų sukrauti linai Mšk. Prieangėlis mažas, tas pats be grėdų Žem. 2. skeletas, kaulai, griaučiai: Ta karvė… …
23instrumentas — instrumeñtas sm. (2) DŽ 1. įrankis, pabūklas: Turėjo sukrauti į dėžę visus tėvui reikalingus instrumentus rš. Kurie yra instrumentai arba padargai tarnui bažnyčios privalingi MT6. Jis nebuvo tiktai ryku ir instrumentù DP23. 2. muzikos priemonė …
24išlukštenti — tr. 1. B, N, A1885,29, Š išimti iš lukšto, išaižyti, išgvildenti: Ir šituos žirnius galėtum išlukštenti J.Jabl. Ir, ant delno išlukštenęs varpą, pagalvoji – laikas jau į darbą E.Miež. Su burbuolėmis išvirtus kukurūzus išlukštenti, sudėti į… …
25kaburė — ×kabùrė (rus. кoбypa) sf. (2); GGA1885,937 lentinis pastatas kam sukrauti, balaganas …
26kaugė — 1 kaugė sf. (1) J, LVII172, Lks, kaũgė (2) 1. didelis javų ar šiaudų kūgis, stirta: Javus dėti į kaugę reikia mokėti Krp. Skubykit vežti, kad greičiau užbaigtumėt kaugę, o pradės lyti! Pkr. Suvarykit tą naują kaugę į daržinę Škn. Iškūlę šiaudus… …
27kaulinyčia — ×kaulinyčia (hibr.) sf. (1) Škn, kaulinyčia (1) KI696, kaulinyčià (2) K; SD107, M 1. žr. kaulinė 1: Kaulinyčia – kur kaulus sudeda numirėlių J. Čia tos kaulinyčios rūsiuose yra sukrauti kaulai ir kaukolės rš. Numirę yra zerkalu kaulinyčioj… …
28kertukas — kertùkas sm. (2) 1. Ss mažas kirvukas, kuriuo kapoja arkliams dantų užėdas. 2. MŽ, R, N, K, K.Būg, Š, NdŽ zool. panašus į pelę žvėrelis, karstas, kirstukas (Sorex araneus): Kertukai toki, kap pelės, tik per nugarą su juoda juosta Lzd. Taip… …
29kiauras — kiauras, à adj. (3) J 1. skylėtas; prakiuręs: Sopagas kiauras K. Kiauras puodas N. Turiu kiaurą sermėgėlę JV177. Troba kiaurui kiaurà, vėjas iš viršaus ir iš apačios Skr. Kur tau daug lis – visas debesys kiauras (su protarpiais)! Km. To terbelė …
30kibyklai — kibỹklai sm. pl. (2) 1. įvairios kokio įrankio, padargo dalys; netvarkingai sukrauti kokie daiktai; griozdai: Stakles įnešiau, o visų kibỹklų (t. y. pakojų, velenų, muštuvų, kylių...) nerandu Gl. Dabar čia visus kibyklùs ant tako sugriozdei!… …
