sukrauti
111sukrūvyti — sukrū̃vyti tr. K; N sukrauti. | refl. K. krūvyti; pakrūvyti; prikrūvyti; sukrūvyti …
112suktukas — 1 suktùkas sm. (2) Š, DŽ 1. TechŽ69, NdŽ įrankis sraigteliams sukioti: Suktuku įsuka ir atsuka rintes rš. Nulaužiau suktùką Mrj. 2. volelis plaukams susukti: Išsiplovusios galvą, susukime plaukus ant storų suktukų sp. 3. ko nors susuktas,… …
113sukukuliuoti — 1 sukukuliuoti tr. 1. padaryti kukulį (kepalą): Linpelinę duoną sunku sutapyti, sukukuliuoti Šts. Voras, sukukuliavęs kukulį, nunešė parodyti Perkūnui Vaižg. 2. Brs prk. sutvarkyti, padaryti tvarkingą. | refl.: Mat ir ana, kaip sumito, ir… …
114sukukštuoti — tr. sudėti, sukrauti į kukščius: A sukukštavai šieną? Slnt. Sukukštuosiam šį vakarą visą lauką Kal. | refl. tr.: Visus dobilus susikukštãvom – galės lyti, nėko neiškadys Kal. kukštuoti; apkukštuoti; išsikukštuoti; nukukštuoti; sukukštuoti …
115sukukščiuoti — tr. Dr sudėti, sukrauti į kukščius. kukščiuoti; pakukščiuoti; sukukščiuoti …
116sukupečiuoti — tr. sukrauti į kupetas: Sukupečiavaũ į kupečius visą buvusį lankoj šieną Rs. kupečiuoti; atkupečiuoti; įkupečiuoti; prikupečiuoti; sukupečiuoti …
117sukupsčiuoti — tr. sukrauti į kupsčius: Sukupsčiãvom kupsčius, kad neįlytų Rt. kupsčiuoti; sukupsčiuoti …
118sukėzoti — 1 sukėzoti tr. pamažu, bet kaip sudėti, sukrauti: Kol jis tuos šiaudus sukėzos, ateis ir vakaras Jnšk. kėzoti; iškėzoti; prikėzoti; sukėzoti …
119sukūginti — tr. J sukrauti, sudėti į kūgį. kūginti; apsikūginti; sukūginti …
120sukūgiuoti — tr. 1. apdengti, suviršuoti kūgį: Šienas lytaus nebijo, tik reik mokėti sukūgiuoti gerai Rt. 2. Drb sukrauti į kūgį. kūgiuoti; sukūgiuoti …
