suduoti
1suduoti — sudúoti vksm. Net ir penki̇̀s kartùs daugiaũ sudãvę šių̃ váistų, gyvulių̃ nenunuõdysite …
2suduoti — suduoti, da, sùdavė 1. tr. tam tikrą kiekį suteikti dalimis ar po dalį: Kiek aš jam pinigų sùdaviau! Lp. Sùdaviau jau trejetą šimtų Ss. Kiek mes jam sùdavėm ir javų, ir pinigais! Nmn. Kaimynai šio to sùdavė jam, ir pradėjo jis gyventi J. Jam …
3šūduoti — šūduoti, uoja, ãvo tr. vlg. 1. J tręšti mėšlu, mėšlinti. 2. vadinti šūdu: Pats šūdas esi – ko tu šūduoji kitą! Ėr. | refl.: Ko čia šūduojies, ko nori?! Skr. šūduoti; iššūduoti …
4trenkti — treñkti, ia, ė KBII154, KII211, K, Š, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ; R, MŽ, M, L 1. intr. su labai smarkiu garsu mušti, daužti (apie perkūniją): Griaustinis ka griaudžia, treñkia i treñkia LKT240(Žml). Parkūnija ka treñkė, kūlį aprietėjau DūnŽ. Tiktai… …
5ištaisyti — ištaisyti; Q8, H158, R41, MŽ55, Sut, I, N, M, L, LL203 1. tr. NdŽ, KŽ pašalinti gedimus, padaryti vėl tinkamą naudotis: O grioviukas koks, matai, ka priauga – turi ištaisyt aną, turi grantį (skaldą) nupilt Škn. Kilimą ištaisiaũ (išvaliau) – kaip …
6sutrenkti — sutreñkti, ia (sùtrenkia), sùtrenkė K; M 1. intr. NdŽ, DŽ1 garsiai sudundėti, sugriausti: Reikia, kad lytų ir grausmas sutrenktų̃, tada žolė auga Aln. Vėl žaibas ir griaustinė tankiai sutrenkė Žem. Kai pavasarį sutrenkia griaustinis, tada jau… …
7pasuduoti — pasuduoti, da, pasùdavė tr. dalimis suduoti: Ana vìsa jam pasudavė, o niekočios pamiršo Dv. duoti; antduoti; apduoti; atiduoti; daduoti; įduoti; išduoti; nuduoti; panuduoti; …
8pridaužti — 1 pridaũžti, ia, prìdaužė 1. tr. pritrenkti, primušti: Kaip balkis luš, ir pridauš visus J. Lai beateita, aš aną pridaušiu Lnk. Truputį pridaužtà, ale da gyva Tvr. | refl.: Diedas kap griuvo pakaušiu pie akmenį, ir prisdaužė Aru14(Grv). 2. tr …
9stuktelėti — stùktelėti, ėja ( i Upn, ia NdŽ), ėjo K. Būg, Š, DŽ 1. intr. lengvai suduodant sukelti trumpą garsą, trinktelėti, barkštelėti: Kas čia stùktelėjo į duris? Vkš. Kazokai stuktelėjo visi užkulniais ir kaip mietai, susmeigti į žemę, sustingo rš.… …
10sudaužti — 1 sudaũžti, ia, sùdaužė 1. tr. sutrenkti, suduoti: Sudaũžk par mietą, ir įlįs Akm. Sùdaužė per ausį Dglš. Kur sùdaužtas kūnas, ten kraujas pasruvęs ir pažlėgtuo[ja] J. | refl.: Juodu kaktomis susìdaužė KI58. Garo akrūtas ... susidaužė su… …