stuma
71stūmiuotas — stūmiuotas, a adj. (1) žr. stūmėtas: Vė[ja]s stūmiuotas žmogų stumte stuma Trk …
72stūmoklis — stūmõklis sm. (2) 1. EncV561, Ser, NdŽ, ŽŪŽ90 tech. mašinos ar kokio prietaiso dalis, slankiojanti cilindre: Stūmõklio žiedai sudilę DŽ. Stūmoklis yra labiausiai apkrauta variklio detalė rš. Spyruoklė stūmokliu spaudžia tepalą rš. Švirkšto… …
73stūmė — stūmė̃ sf. (4) žr. stūma: 1. GŠ369, Ser, NdŽ, LKAI40 Durų stūmė̃ sulūžo Grv. 2. Ji įsikibo į krosnies stūmę rš …
74stūmėtas — stūmėtas, a adj. (1) įstengiantis stumti: Vė[ja]s būna stūmėtas: žmogų stumte stuma Trk …
75trauka — traukà sf. (4) FT 1. NdŽ traukimas, tempimas: Arklių ar kitokių traukos gyvulių čia nėra Šlč. Traukinių trauka rš. Traukos įtaisas rš. ║ DŽ, LTEIV257 traukiamoji jėga: Kinkomoji trauka ETŽ. Sava traukà veža i veža pieną į pieninę Pc. Mechaninė… …
76traukti — traukti, ia, ė I, K, J, Š, Rtr, DŽ, KŽ; SD113, SD258, Q658, R413, R, H, Sut, N, L, M 1. tr., intr. LL294, NdŽ suėmus ar paėmus už ko jėga stengtis artinti savęs link, versti pajudėti savęs link, tempti, tęsti: Dešine ranka traukiame žnyplėse… …
77urum — ùrum interj. DūnŽ žr. uru 1: Ùrum ùrum ir stuma lauko [neprašytus svečius] Pvn …
78užstūmimas — užstūmìmas sm. (2) 1. → užstumti 1: Žemių, sniego užstūmimas rš. 2. LKAI40 durų stūma: Ažustūmìmas Aps. Durim padarytas užstūmìmas toks užstumt Krm. stūmimas; antstūmimas; atstūmimas; dastūmimas; …
79vaikščioti — vaikščioti, ioja (vaikšto), iojo K, Š, Rtr, Kr, vaikščioti, ioja, iojo Pls; SD111, SD25, H, H273 1. intr. Rtr, DŽ1 judėti iš vietos į vietą žingsniu, žingsniuoti: Bevaikščiodamas pavargsi NdŽ. Daktaras užgynė greitai vaikščioti KŽ. Aš vaikštau,… …
80varyti — 1 varyti, vãro, vãrė 1. tr. SD1120, SD244, H, R, MŽ, Sut, I, KBII176, K, Rtr, Š, KŽ, PnmŽ, Nmč, Lb, Aps, Rk, Skp, Krč, Ps, Žg, Plšk, Klk, Sd, Lnk, Als, Žr, Lk, Vdk versti judėti kuria nors linkme, ginti, vyti: Varyt arba gỹt – tai čia tas pats …
