stulbinti
1stulbinti — stul̃binti vksm. Kaimýninės šaliẽs progrèsas pastarai̇̃siais mẽtais ištiẽs stul̃bina …
2stulbinti — stul̃binti, ina, ino tr. Š, DŽ, FrnW, NdŽ; Rtr, Ser, KŽ caus. stulbti; labai stebinti, pritrenkti: Stebinąs, stul̃binąs BŽ471. Jau kelintą kartą ji stulbino mane savotiškomis, labai netikėtomis ir naujomis pažiūromis rš. Šios merginos grožis buvo …
3apstulbinti — apstul̃binti tr. DŽ1; Ser labai nustebinti, pritrenkti: Baisus įžeidimas apstulbino jį, sukaustydamas visas mintis J.Avyž. stulbinti; apstulbinti …
4stulpinti — 1 stul̃pinti, ina, ino žr. stulbinti. stul̃pinamai adv.: Jo veidas stulpinamai buvo panašus į anosios veidą rš …
