stul
11stul — <rus.> Adətən bir nəfərin oturması üçün oturacağı və söykənəcəyi olan mebel növü; kürsü. Ortada dayanıb danışan adam yaxın stulların birində oturdu. S. Rəh.. Zala şəhərdən gətirilmiş yumşaq stullar düzülmüşdü. İ. Ə …
12stul·ti·fy — …
13stultify — stul·ti·fy …
14štulpas — štul̃pas sm. (4) žr. 1 stulpas: 1. K.Būg, NdŽ, KŽ, FrnW, DūnŽ, End, Slnt, Plt, Als, Lpl, Rt, Akm Toki poliai buvo sukasti, štulpaĩ pri malūno Krž. An to štul̃po degė lempikė Grd. Reiktum pastatyti vartams štulpùs Kv. Svirtės štul̃pas nulūžo Kv …
15stulbis — stul̃bis, ė smob. (2) DŽ, NdŽ, K.Būg(Jnš), stùlbis (1), stulbỹs, ė̃ (4) K.Būg(Jnš) menk. 1. Kos151, M, L, Rtr, Ser, Kž nepaslankus žmogus, nepaslinkšis, ištižėlis, liurbis: Kurs nieko nemoka dirbti, tas stul•bis J. Įkasyk gerai tinginiui skūrą …
16stulbas — stul̃bas sm. (2) RŽ, NdŽ, BIII214 žr. 1 stulpas 1. ◊ (akims) stulbè būti apie mirštančio, apalpusio ar išsigandusio žmogaus akis: Pasižiūrėjau arti – akys stulbe teip nusigandau Žem. (akys) stulbù (į stul̃bą) atsistojo (pašoko, pavir̃to) apie… …
17stultifying — stul|ti|fy|ing [ stʌltı,faııŋ ] adjective very boring, so that you feel like going to sleep instead of paying attention ╾ stul|ti|fy verb transitive ╾ stul|ti|fy|ing|ly adverb …
18stultify — stul•ti•fy [[t]ˈstʌl təˌfaɪ[/t]] v. t. fied, fy•ing 1) to make, or cause to appear, foolish or ridiculous 2) to render futile or ineffectual, esp. by degrading or frustrating means 3) law Law. to allege or prove to be of unsound mind • Etymology …
19stulbinamai — stul̃binamai prv. Nedárbas didėja stul̃binamai …
20stulbinimas — stul̃binimas dkt. TV naujienos nėrà ski̇̀rtos auditòrijos įtikinėjimui, hipnotizãvimui ar stul̃binimui …
