staigus
121spyruoklė — spyruõklė sf. (2) Š, Rtr, DŽ, BŽII319; VĮ spirale susukta stangri plieninė viela ar plokštelė: Laikrodžio, sofos spyruõklė DŽ1. Motociklų lingės dažniausiai būna cilindrinės spyruoklės rš. Gaminant pusminkščius ir puskiečius baldus, spyruoklės… …
122staiginis — staigìnis, ė adj. (2) 1. NdŽ turintis neilgą trukmę (apie garsus): Kitose pozicijose laužtinę priegaidę pakeičia staiginė BX198. Žiūrint artikuliacijos trukmės, vieni garsai yra staiginiai, pvz., p, t, k, kiti tęstiniai, pvz., n, r, s… …
123staigokas — staigokas, a adj. (1) DŽ 1. NdŽ gana staigus, netikėtas, ūmus. staigokai adv. NdŽ. 2. kuris neilgos trukmės, kapotai ilginamas. staigokai adv.: Tariant skiemenį su šia (tvirtaprade) priegaide, balsas, sukoncentruotas garso pradžioje, staigokai… …
124staigumas — staigùmas sm. (2) KŽ, DŽ, staĩgumas (1) Dk; Rtr, Ser → 1 staigus: 1. Krizas stengiasi su pagelbininkais staigumu išsiveržt pro vartus P.Cvir. Tuo staigumù (tik užklaustas, greitomis) i nepasako Pvn. Daba aš tau, vaikal, nepasakysu [kelio] tame …
125stramus — stramùs, ì (sl.?) adj. (4) FrnW 1. Rud status: Kad stramùs stogas, tai gerai nubėga [vanduo] Dbč. Verknės krantas labai stramùs Brš. 2. staigus. stramiaĩ adv.: [Liepa, pamažu svirusi,] garsiau subraškėjo ir stramiai griuvo, išsitiesė per… …
126suirzimas — suirzìmas sm. (2) DŽ → suirzti: Suirzimas ir nerimas pradingo rš. Džiaugsmingai dirbo, be įprasto suirzimo ir niurnėjimo rš. Kartais mane apnikdavo staigūs suirzimai rš. irzimas; pairzimas; suirzimas …
127sujungimas — sujungìmas sm. (2) 1. → sujungti 1: Volgos–Dono sujungimas – tai milžiniška statyba sp. Sijų ir padėklų sujungimas dančiu, dantiškai VĮ. Nejudinamieji kaulų sujungimai (anat. synarthrosis) rš. Sakinių sujungimu vadiname vienodų sakinių sudėjimą… …
128susiaurėjimas — sm. (1) NdŽ 1. DŽ1 → susiaurėti 1: Grobūse susiaurėjimai – skausta pilvas Krš. Staigus bronchų spindžio susiaurėjimas kliudo patekti orui į alveoles rš. 2. pasidarymas ribotam: Tilvytis smerkė ir tarybinės lietuvių lyrikos idėjinio susiaurėjimo,… …