stůl
41stulgas — stul̃gas, à adj. (4) Š žr. stulgus 1 …
42stulginti — stul̃ginti, ina, ino tr. NdŽ; N, [K], KŽ daryti pailgą, ovalų …
43stulgiškas — stul̃giškas, a adj. (1) ovalus: Stulgiški kloniai Vr …
44stulpininkas — stul̃pininkas ( inykas SD343, Sut) sm. (1) K 1. SD343, Sut krikščionių atsiskyrėlis, gyvenęs ant stulpo: V a. Art[imuosiuose] Rytuose atsirado stulpininkų, kurie, įsitaisę ant stulpų, pamokslaudavo, maitindavosi žmonių atneštu maistu LTEI433. 2.… …
45stulpti — stul̃pti, sta, o žr. stulbti …
46stulpvietė — stul̃pvietė sf. (1) žr. stulpavietė: Tyrinėtuose plotuose susidurta su ūkinėmis duobėmis, židinių ir tinko liekanomis, stulpvietėmis rš …
47stulpė — stul̃pė sf. (2) BŽ536; Rtr žr. stulpa 4 …
48stool — /stul / (say stoohl) noun 1. a seat, either low or high, without arms or a back, usually for a single person. 2. a short, low support for resting the feet on, kneeling on, sitting on, etc. 3. Obsolete a chair, seat, or position of authority. 4.… …
49stool pigeon — /ˈstul pɪdʒən / (say stoohl pijuhn) noun 1. Chiefly US → nark (def. 1). 2. Colloquial a person employed as a decoy or secret confederate, as by gamblers. {US English (1830s); from the practice of tying a pigeon to a stool as a lure for other… …
50stultifier — stulˈtifīer noun • • • Main Entry: ↑stultify …