spurdėti
1spurdėti — spurdėti, spùrda, ėjo intr. 1. Š, Rtr, Ser, NdŽ, KŽ, Krkl, Dr daužytis sugautam, blaškytis, stengiantis ištrūkti, išsprukti: Sugautas paukštis spùrda, nori ištrūkti DŽ. Iškėlė bučių – dvi lydekaitės bespurdančios V.Bub. Žuvis terbėj tebespùrda …
2spurdėti — vksm. Ant krañto maišẽlyje spurdėjo kẽlios žùvys …
3spurdenti — spurdenti, ẽna, ẽno žr. spurdėti: 1. Rtr. 2. rš. 3. KŽ žr. spurdėti 4: Kažkur padangėse spurdeno vyturėlis rš. 4. žr. spurdėti 6. | refl.: Spurdenkis nesispurdenk – užmokėt reikės! …
4spurduliuoti — spurduliuoti, iuoja, iãvo, spur̃duliuoti, iuoja, iavo 1. Ser, NdŽ, DŽ1 žr. spurdėti 1. | refl.: Marytė spurduliavos, stūmė jį nuo savęs J.Marc. ║ kapanotis, kapstytis: Jie išsitiesė spurduliuodami po gilius sniegus rš. 2. NdŽ žr. spurdėti 4. |… …
5išspurdėti — 1. intr. kurį laiką spurdėti, blaškytis, stengiantis ištrūkti: Visą kelią višta išspurdėjo maiše Š. 2. intr. spurdant ištrūkti: Kad ir kaip laikiau [šunį], ale vis tiek išspurdėjo Vj. Iš po valties sėdynės išspurdėjo karšė rš. 3. intr. greitai… …
6spursti — spùrsti, ta (spurzda N, spurdžia J), spùrdo (spùrzdo K, Rtr, NdŽ; N, ė J, spur̃to; J) intr., spur̃sti, ta, spur̃do BŽ83, NdŽ 1. BŽ83 žr. spurdėti 4: Aukštyn spùrsti NdŽ. 2. NdŽ, Bsg žr. spurdėti 6: Jis spu …
7spurstėti — spurstėti, spùrsta, ėjo 1. žr. spurdėti 1: Ko teip spùrsti, gal nori ištrūkt? Sb. Da tu spurstėsi kaip ožys, turgun vedamas! Šmn. Spurstėk nespurstėk, pagavau – nebeištrūksi Mžš. 2. Vb žr. spurdėti 6: Ji tiek spùrsta, tiek nepatenkyta Šd.… …
8spurzdėti — spurzdėti, spùrzda, ėjo 1. K.Būg, Rtr, Š, Ser, DŽ, Kp, Pžrl žr. spurdėti 1: Spùrzda paukštis, žuvis Kp. Nenori, bjaurybė, pasiduot – spùrzda, ir gana! Sb. Nespurzdėk, neištrūksi NdŽ. Višta spùrzda po pažasčia Skr. 2. intr. K, KŽ su garsu… …
9suspurdėti — intr. 1. NdŽ, Trgn imti spurdėti stengiantis ištrūkti: Tinkle žuvis suspurdėjo, ir tiek jos temačiau Ėr. Važiuojant par tiltą, ta avis suspurdėjo ir drinkt Lėvenin LTR(Kp). ║ TS1900,12 prk. smarkiai suplakti, sutvaksėti: Abiejų kaimynų širdys… …
10burzdėti — burzdėti, bùrzda, ėjo intr. 1. K, R spurdėti, bruzdėti, blaškytis: Kad žmogus ar gyvolis nori iš rankų ištrūkti, tai bùrzda, spudulas J. Burzda gaidys kašelėj B. Paukštukas bùrzda po kepure Mrj. Paršas stipdamas kojom bùrzda Krsn. Bùrzdi… …
