spu
121spurgė — spùrgė sf. (1) smulkus gabalėlis, kruopelė: Ar jau [sviesto] spùrgės susimušė? Rš …
122spurpt — spùrpt interj. NdŽ žr. spurst 1: Lesk, žvirbleli, kiek nori, ramus, o palesęs tuoj spurpt! A.Damb. Pasiplasnojo ir spùrpt – sudiev! Grž …
123spursterėti — spùrsterėti, ėja ( ia NdŽ), ėjo; Ser 1. Š žr. spurstelėti 1. 2. žr. spurstelėti 3: Svirplys pro ausį su sparnais spùrsterėjo, t. y. pralėkė J …
124spusčius — spùsčius sm. (2) 1. Klvr, Dkš šautuvo mygtukas. 2. sugeriamasis popierius: Paskolink spùsčių Kdl …
125spūkt — interj. kyšt (staigiam pasirodymui nusakyti): Vilkas iš krūmų spūkt! Lž …
126spūskas — ×spū̃skas (rus. cпycк) sm. (2) 1. Dg, Tv malūno užtvanka, pyla: Vanduo par potvynius ir malūno spūskùs išnešė Grdm. 2. Krč vandens malūno užsklanda: Atidaryk spū̃ską Vdk …
127spūstė — sf. (1) NdŽ, KlvrŽ, Gršl, spūstė̃ (3) Šv; Pt žr. spūstis: Žmonys parsigandę spruko laukan, pri durų pasidarė baisi spūstė ir šauksmas M.Valanč. Spūstė, nešte įnešė į mašiną DūnŽ. Apsigreibiau piningus ir laikau apgreibusys, kad vagis spūstė[je]… …
128spūsčioti — spūsčioti, ioja, iojo tr. NdŽ spaudinėti: Arklį kulnais spūsčioja jodamas DŽ1. Lapinienė kalbėjo tyliai, šaltais limpančiais pirštais spūsčiodama Mortai plaštakas J.Avyž …