sluː
121šluotojas — ( is K; M), a ( ė; N) smob. (1) Rtr, KŽ kas šluoja, šlavėjas: Prašom pirkios šluotojos (flk.) Švnč …
122šluotrykštė — sf. (1) DŽ, NdŽ rykštė šluotai, šluotvirbis: Jonas tegul šluotrykštes skabo, kad lyja Mrj …
123šluotvarpė — sf. (1) žr. šluotvarpis: Motiejukų žiedynas yra šluotvarpė, gana sunki, šiurkšti J.Krišč …
124šluotšlavė — sf. (1) šluota: Rykštiniai beržai geri šluotšlavėms rišti Šts …
125šluočiakamlis — sm. (1) šluotkotis: Ėmė šluočiakamliu per pečius vanot! Rod …
126šlutras — šlùtras scom. kas labai darbštus, nuolat dirba, triūsia: ^ Nei tu pasisilsi, nei primiegi – eini ir eini kaip šlùtras Žl …
127šlužnas — ךlùžnas, à adj. (4), šlū̃žnas, à (4) KŽ žr. šlužnus 1. šlužnaĩ adv., šlūžnaĩ KŽ …
128šlūbčioti — šlūbčioti, ioja, iojo intr. gerokai šlubuoti: Kažin ko arklys taip šlūbčioja? DŽ1. Jisai šiek tiek šlūbčiojo kairiąja koja rš …