sluː
101šlubtelėti — šlùbtelėti, ėja ( ia NdŽ, KŽ; Ser), ėjo intr. 1. OGLII355, DŽ kiek apšlubti, šlubuoti: Ta kumelė kiek šlùbtelėja DŽ1. 2. NdŽ kiek kluptelėti …
102šlubšt pašlubšt — šlùbšt pašlùbšt interj. šlubavimui nusakyti: Tik šlùbšt pašlùbšt ir jis atšlubuoja Snt …
103šluibis — šlùibis, ė smob. (1) žr. šlubis: Šlùibis bėga tįsliodamas Lk …
104šluikis — šlùikis, ė smob. (1) Skr, Vl kas apsileidęs, netvarkingas: Šlùikė motriška, t. y. palaikė J …
105šluikė — šlùikė sf. (1) 1. Tat, NdŽ žr. šluika 1. 2. žr. šluika 3: Man davė tokių šlùikių (prastų kortų) Skr …
106šluininti — šlùininti, ina, ino intr. 1. eiti nerangiai, kojas velkant: Kur tu šlùinini, velug žemės kojas traukdamas J. 2. J prastai rengtis, būti apsileidusiam …
107šluinioti — šlùinioti, ioja, iojo intr. eiti prastai apsivilkus: Kur tu šlùinioji, t. y. eitì prastai apsidaręs J …
108šlum — šlùm interj. žr. šlumšt 2: Aš į prūdą šlùm Bdr …
109šlumst — šlùmst interj.; LTII70 žr. šlumšt 1: Tik šlùmst balon, ir inklimpau Rod. Priėjus in jaujos duris, pasilupė, pasilupė ir neinslupus šlumst ir atsigulė po durim LTR(Slk) …
110šlumštelti — šlùmštelti, ia ( i, na), ėjo 1. žr. šlumštelėti 2: Žiūrėk, kad nešlùmšteltum, ledas iškorijęs Alk. Čia vienur, čia kitur šlumšteli į vandenį paplautas krantas kartu su medžiais rš. | Ežero pakrašty šlumšteli žuvis V.Bub. 2. žr. šlumštelėti 3:… …